2024-12-19
Atliekų kultūra
Net 412 Lietuvos mokyklų renkasi tvarumą, rodo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ Nacionalinio mokyklų vertinimo pirmojo etapo – Tvarių mokyklų įsivertinimo – rezultatai. Jie atskleidė ir tvarumo būklę šalies mokyklose. Tačiau tikrojo tvarumo lyderių sąrašo dar teks palaukti.
Iš viso naudodamosis LINEŠA parengtu „Tvarių mokyklų įsivertinimo vadovu“ savo tvarumą įsivertino 529 Lietuvos mokyklos, iš jų net 412 atitiko įsivertinimo vadove aprašytas sritis ir kriterijus.
„Mokyklų įsivertinimas suteikė mokykloms atspirties tašką būsimiems pokyčiams. Įsivertinimo savivaldybėse rezultatai ir aktyvus mokyklų įsitraukimas rodo tvarumo aktualumą švietimo srityje. Džiugu, kad darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ dalyvauja didžioji dalis Lietuvos savivaldybių“, – kalba Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.
Mokyklų įsivertinimui naudojama trijų pakopų sistema (pakopos simbolis – „Tvarumo bruknė“).
Pirma tvarumo pakopa žymi mokyklos kelio tvarumo link pradžią, o trečioji yra aukščiausia, reiškianti, kad mokykla tvarumo srityje jau yra pasiekusi reikšmingų rezultatų.
„Tvarių mokyklų įsivertinimo etape savivaldybių koordinatoriai atrinko ir patvirtino tik atitinkančias pirmąją pakopą mokyklas, o taip pat rekomendavo mokyklas, turinčias antrosios ir trečiosios pakopos požymių“, – sistemą aiškina LINEŠA atstovas.
Atskleidė tvariausias sritis Lietuvos mokyklose
Įsivertinimas parodė, kad iš 412 darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ mokyklų:
III–ios pakopos vertinimui koordinatoriai atrinko Lazdijų r. Veisiejų Sigito Gedos gimnaziją, Plungės lopšelį-darželį „Nykštukas“, Plungės lopšelio-darželio „Nykštukas“ Kantaučių skyrių, Šiaulių „Dermės“ mokyklą ir Širvintų „Atžalyno“ progimnaziją.
„Tačiau teigti, kad šis penketukas ir yra tvariausios šalies mokyklos, dar anksti. Antrosios ir trečiosios tvarumo pakopos mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokyklų vertinime, kuris vyks 2025 m. gegužę–liepą. Po jo ir paaiškės, kurios šalies mokyklos yra pasiekusios didžiausios pažangos tvarumo srityje, – aiškina A. Kulbis.
Pasak jo, mokyklų įsivertinimas ne tik nužymi prasidedančius pokyčius mokyklose, svarbūs ir įsivertinimo metu sukaupti duomenys.
„Jie dar bus analizuojami, tačiau jau dabar stebima bendra tendencija, kad tvariausios sritys Lietuvos mokyklose yra saugumo ir sveikatos, judumo, kiek mažiau – viešųjų erdvių. Tuo tarpu dar daug ką nuveikti galima vietovių ryšių, kultūros ir gamtos paveldo srityse“, – vardija LINEŠA atstovas.
Išsamų „Tvari mokykla 2030“ mokyklų sąrašą rasite www.linesa.lt.
Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“
LINEŠA koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo šių metų balandį, kai 48–iose Lietuvos savivaldybėse veiklą pradėjo tvarumo koordinatoriai.
„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Siekiama, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo link.
Š. m. lapkričio 26 d. Rygoje, Latvijoje, vykusiuose Baltijos tvarumo apdovanojimuose („Baltic Sustainability Awards“) LINEŠA sukurta darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ pateko tarp trijų finalininkų socialinių iniciatyvų kategorijoje.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
Daugiau informacijos: www.linesa.lt, www.mukis.lt.
Šaltinis – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra LINEŠA