Atėjus pavasariui ir šylant orams, į gatves masiškai išrieda elektriniai paspirtukai, dviračiai, riedžiai bei motoroleriai. Tai suteikia galimybę greitai ir patogiai judėti po miestą, mėgaujantis grynu oru ir besiskleidžiančia gamta. Tačiau euforija dėl laisvės jausmo neturėtų užgožti atsargumo – elektrinių transporto priemonių naudojimas kelia ne tik komforto, bet ir saugumo iššūkių. Vienas pagrindinių pavojų – baterijų perkaitimas ir netinkamas įkrovimas, galintis sukelti gaisro riziką. Be to, dažnai neįvertinamos eismo sąlygos: šlapios arba smėlingos gatvės, slidūs šaligatviai ar pavasarinės liūtys gali padidinti avarijų tikimybę. Neatsakingas vairavimas, per didelis greitis ar saugos priemonių nepaisymas gali sukelti nelaimingus atsitikimus tiek vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams. Todėl būtina nepamiršti, kad greitas ir malonus kelionės būdas reikalauja atsakingo požiūrio į saugumą bei tinkamo transporto priemonės priežiūros.

Elektrinių transporto priemonių pavojai: ką svarbu žinoti?

Elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų mikrojudumo priemonių populiarumas nuolat auga, tačiau kartu didėja ir su jomis susijusių gaisrų pavojus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje užregistruoti 39 gaisrai, kuriuos sukėlė kraunamos baterijos. 2021 m. tokių incidentų buvo vos du, tačiau 2024 m. jų skaičius išaugo iki 21. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurimo Gudžiausko, dažniausiai gaisrus sukelia ličio jonų baterijos, kurios gali savaime užsidegti dėl mechaninių pažeidimų, netinkamo įkrovimo ar perkaitimo. Šios baterijos dega itin intensyviai, o jų gesinimas yra sudėtingas, nes jos dažniausiai būna integruotos į transporto priemonės konstrukciją.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena didžiausių klaidų – neatsargus transporto priemonių naudojimas, dėl kurio pažeidžiamos baterijos. Daugelis vartotojų važinėja neatsižvelgdami į reljefą – šokinėjama nuo šaligatvių, lekiama per duobes, o tai gali sukelti mechaninius pažeidimus. Be to, dažnai pasitaiko, kad po intensyvaus naudojimo baterija negauna laiko atvėsti prieš įkrovimą, todėl kyla perkaitimo pavojus. Kita pavojinga praktika – elektrinių transporto priemonių modifikavimas, kai pašalinami gamykliniai greičio ar galios ribotuvai. Tai lemia didesnę apkrovą baterijai, kuri dėl per didelio intensyvumo gali perkaisti ir užsidegti. Taip pat kyla rizika naudojant nepatikimų tiekėjų, nesertifikuotas baterijas ar įkroviklius. Siekiant išvengti šių pavojų, būtina atkreipti dėmesį į naudojimo instrukcijas ir rinktis tik kokybiškus gaminius.

Kaip elgtis pastebėjus galimą pavojų?

Jeigu elektrinė transporto priemonė pradeda kaisti, skleisti neįprastus garsus ar kvapus, būtina imtis skubių veiksmų. Svarbiausi ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – baterijos išsipūtimas, mechaniniai pažeidimai, neįprastas karštis įkrovimo metu, kibirkščiavimas ar degėsių kvapas. Pastebėjus šiuos požymius, būtina nedelsiant atitraukti prietaisą nuo degių medžiagų ir padėti jį ant nedegaus paviršiaus. Jei įmanoma, akumuliatorių reikėtų išimti ir išnešti į lauką. Jei baterija jau skleidžia baltus dūmus ar šnypščia, galima tikėtis greito užsiliepsnojimo – tokiu atveju reikėtų naudoti nedegų audeklą arba tinkamą gesintuvą. Kaip pabrėžia A. Gudžiauskas, svarbiausia – niekada nepalikti kraunamų baterijų be priežiūros ir pasirūpinti dūmų signalizatoriais namuose.

Siekiant sumažinti gaisro riziką, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Naudoti tik sertifikuotus, tvarkingus prietaisus bei vadovautis naudojimo instrukcija;
• Jeigu instrukcija nepateikta, reikalauti, kad pardavėjas pateiktų visą informaciją apie prekę ir jos naudojimą valstybine kalba;
• Įkrauti tik gamykliniais tam gaminiui skirtais įkrovikliais ir laikantis gamintojo nurodyto įkrovimo režimo, nepalikti krauti per naktį;
• Nemodifikuoti elektrinių mikrojudumo priemonių;
• Nepašalinti greičio ar galios ribotuvų;
• Nenaudojant elektrinių mikrojudumo priemonių atjungti baterijas;
• Saugoti elektrinių mikrojudumo priemonių baterijas nuo smūgių, deformacijų ar kitų pažeidimų;
• Nenaudoti elektrinių mikrojudumo priemonių jeigu baterijos yra pažeistos, praradusios pradinę formą (išsipūtusios), įkraunant stipriai kaista, skleidžia specifinį degėsių, plastiko kvapą;
• Įkrauti elektrines mikrojudumo priemones naudojant tvarkingą elektros instaliaciją;
• Namuose ar įstaigoje turėkite pirmines gaisro gesinimo priemones (gesintuvą tinkamą elektros prietaisams gesinti, nedegų audeklą);
• Užsidegusias elektrines mikrojudumo priemones gesinkite tik atjungtas nuo elektros tinklo;
• Elektrines mikrojudumo priemones laikykite patalpose turinčiose dūmų detektorius ar gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą.

Technologijų proveržis: patogumas ir atsakomybė

Šiuolaikinės technologijos keičia mūsų kasdienybę, suteikdamos naujų galimybių ir palengvindamos daugelį buitinių užduočių. Išmanieji įrenginiai, pažangi buitinė technika, elektromobiliai ir kitos inovacijos didina efektyvumą, taupo laiką bei resursus. Tačiau kartu su šiomis galimybėmis kyla ir atsakomybės klausimas – kaip atsakingai naudotis technologijomis, kad jos nekenktų nei mūsų pačių, nei visuomenės saugumui? Elektronikos prietaisai reikalauja tinkamos priežiūros, reguliaraus atnaujinimo ir, svarbiausia, teisingo atliekų tvarkymo. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas pabrėžia, kad visuomenė turi įsisąmoninti tvaraus vartojimo principus – ne tik naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir rūpintis jų atsakingu utilizavimu bei perdirbimu.

Remontas ar išmetimas? Atsakingo vartojimo principai

Sugedus elektronikos prietaisui, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar jį galima suremontuoti. Remonto formulė yra paprasta – jei taisymas neviršija 50 proc. naujo gaminio kainos, verta jį taisyti ir taip prisidėti prie tvaraus vartojimo. 2024 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento nariai priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą, kuri įpareigoja gamintojus taisyti prekes ir suteikti papildomą vienerių metų garantiją suremontuotiems gaminiams. Jei prietaiso nebenaudojate, geriausia jį padovanoti, parduoti arba perduoti pakartotiniam naudojimui. Sugedusį įrenginį būtina tinkamai pašalinti – jį galima išmesti į specialiuosius EPA elektronikos atliekų konteinerius arba nemokamai išveš EPA komanda. Daugiau informacijos apie atliekų surinkimą rasite EPA svetainėje www.epa.lt, o išvežimą galite užsisakyti telefonu +370 695 55 111.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

Šaltinis – EPA