Pasaulinė maisto diena: maisto švaistymo mažinimas nuo individualių sprendimų iki globalių pokyčių

2024-10-15

Atliekų kultūra

Artėjant Pasaulinei maisto dienai, kuri minima spalio 16-ąją, turime progą rimtai susimąstyti apie vieną didžiausių globalių iššūkių – maisto švaistymą. Ši diena, pasiūlyta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), primena, kad net 800 milijonų žmonių pasaulyje kasdien kenčia nuo bado, o maisto trūkumas stabdo tiek šalių ekonomikos augimą, tiek žmonių fizinę ir psichinę sveikatą.

Maisto švaistymas yra ne tik etinė, bet ir aplinkosauginė problema. Net 40% viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandama ar išmetama. Lietuvoje vienam gyventojui kasmet tenka apie 141 kg maisto atliekų, o didžioji dalis jų susidaro namų ūkiuose. Tai skaičiai, kurie verčia susimąstyti.

Nepaisant to, šioje situacijoje slypi galimybės. Europos Sąjungos šalys turi siekti iki 2030 m. maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartojimo sektoriuose sumažinti 30%, o maisto gamybos sektoriuose – 10%. Lietuvoje, remiantis 2021 m. tyrimais, didžiausios maisto švaistymo priežastys yra nepakankamas apsipirkimo ir patiekalų planavimas, impulsyvūs pirkimai, klaidingas produktų ženklinimo „geriausia iki“ supratimas bei per didelės porcijos viešojo maitinimo įstaigose.

Mes galime pradėti keistis. Švaistymo mažinimas prasideda nuo paprastų sprendimų – planuoti apsipirkimus, panaudoti likučius, dalintis maistu, kurio nesuvalgysime. Mokyklos ir bendruomenės gali įgyvendinti nesudėtingas programas, tokias kaip kompostavimas ar maisto dovanojimas tiems, kuriems jo trūksta.

Taigi, Pasaulinė maisto diena yra puiki proga pradėti permąstyti ir keisti savo požiūrį į maistą. Tai ne tik kova su badu – tai ir tvaresnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimas. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčių – mažindami maisto atliekas, mes ne tik padedame pamaitinti maisto stokojančius, bet ir tausojame mūsų planetos išteklius. Maistas – tai vertybė, kuria turime rūpintis visi kartu.