Panašu, kad įsibėgėjantys 2025-ieji metai aiškumo ir stabilumo pakuočių sektoriui nežada. Teisinis reguliavimas vis keičiamas, tobulinamas, o tokie pakeitimai lemia ne tik augančius pakuočių taršos mokesčius, pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, tačiau ir kitas išlaidas dėl reikalingų keisti pakuočių gamybos būdų, tiekėjų bei partnerių.

Naujausi pakeitimai

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos mokesčio mokėtojai (gamintojai ir importuotojai) gali būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tik už tą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, įmonei prekiaujant gėrimais vadinamuosiuose „tetrapakuose“ (kombinuota pakuotė) ir nepateikus įrodančio dokumento, kad 100 % visas šių pakuočių kiekis buvo perdirbtas, įmonė turi susimokėti visą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris yra lygus 1 200 EUR už toną. Taip pat paminėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 548 nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo užduotys – nebelieka galimybės įvykdyti užduočių, panaudojant pakuočių atliekas energijai gauti.

Be to, svarbu, jog verslas nors ir sumokėjęs mokestį, yra atsakingas už kitų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatytų pareigų vykdymą, t. y. visuomenės švietimą, rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti organizavimą ir finansavimą. Šias pareigas vykdant kolektyviai, gamintojas ar importuotojas privalo pateikti pavedimą kolektyvinei organizacijai ar tapti jos nariu ir atitinkamai apmokėti mokestį už šios teikiamas paslaugas. Todėl susidaro situacija, jog tiek mokesčio sumokėjimas, tiek paslaugų apmokėjimas organizacijai yra dvi savarankiškos prievolės ir gamintojas ar importuotojas privalo pasirūpinti „dvigubu“ finansavimu. Taip veikiant sistemai, nėra aišku, ar valstybės prioritetas yra surinkti mokestį, ar sutvarkyti pakuočių atliekas, nes mokesčio sumokėjimas yra savarankiška prievolė, kuri nekoreliuoja su atliekų tvarkymo organizavimo pareiga tuo atžvilgiu, kad ji niekaip nefinansuoja šios pareigos vykdymo.

Pakeitimų atsiradimo kontekstas

Aiškindama šių pakeitimų esmę, LR Aplinkos ministerija skelbė, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai buvo priimti atsižvelgiant į gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą ir poreikį pagal 2020 m. priimtą ES Tarybos sprendimą kasmet į Europos Sąjungos biudžetą valstybėms narėms mokėti už visas neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekas. Valstybių narių įmokų suma apskaičiuojama pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį  (800 EUR už toną). Lietuva už 2021 m. neperdirbtas plastikinių pakuočių atliekas į ES biudžetą sumokėjo 36,17 mln. EUR.

Primintina, jog nuo 2022 m. galiojo pereinamasis laikotarpis, kurio metu mokesčio tarifai perdirbamos ir neperdirbamoms pakuotėms buvo diferencijuojami, o mažesnę mokesčio sumą mokėjo tie neperdirbamąsias pakuotes rinkai tiekiantys gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie organizavo ir finansavo tokių pakuočių atliekų tvarkymą ir jų vardu šios atliekos buvo panaudotos energijai gauti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis.

Pakuočių apskaita – pagal naują tvarką

Nuo metų pradžios papildyti ir pakuočių apskaitos reikalavimai. Pavyzdžiui, apskaitant kombinuotąsias pakuotes, yra būtina papildomai nurodyti jų sudėtį procentais pagal naudojamas medžiagas (pvz., stiklą, plastiką, PET, popierių ar kartoną, juodąjį metalą, aliuminį, medieną ar kitas medžiagas). Pakuočių gamintojai, tiekdami tuščias pakuotes, privalo per 10 darbo dienų raštu pateikti gamintojams (pakuočių naudotojams), kurie to prašo raštu, informaciją apie tiekiamų tuščių pakuočių medžiagos rūšį ir svorį bei kombinuotųjų pakuočių sudėtį pagal medžiagas. Jei tiekiamų pakuočių sudėtis pasikeičia, pakuočių gamintojas per 10 darbo dienų raštu turi informuoti gamintoją (pakuočių naudotoją), kuris pateikė prašymą dėl šios informacijos teikimo.

ES pakuočių reguliavimo pokyčiai: griežtesni reikalavimai ir tvarumo tikslai

Pokyčiai jaučiami ne tik nacionaliniu, tačiau ir ES lygiu. 2024 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Taryba oficialiai priėmė Reglamentą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo nustatyti privalomi pakartotinio naudojimo tikslai, apribojamas tam tikrų rūšių vienkartinių pakuočių naudojimas ir reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai kuo labiau sumažintų naudojamų pakuočių kiekį. Reglamente nustatyti nauji privalomi pakartotinio naudojimo tikslai 2030 metams ir orientaciniai tikslai 2040 metams. Tikslai skiriasi priklausomai nuo veiklos vykdytojų naudojamų pakuočių rūšies (pavyzdžiui, privalomi tikslai – 40 % transportavimo ir prekinėms pakuotėms ir 10% grupinėms pakuotėms).

Pagal naująsias taisykles maisto ir gėrimų išsineštinai paslaugas teikiančios įmonės turės pasiūlyti klientams galimybę atsinešti savo tarą, kuri, neimant papildomo mokesčio, būtų pripildyta šaltų ar karštų gėrimų arba paruoštų maisto produktų.

Tikėtina, jog ir artimiausioje ateityje toliau bus griežtinamas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, kuris turi užtikrinti, kad būtent teršėjai (verslai, kurie išleidžia į rinką užpildytas pakuotes) organizuotų ir finansuotų visų pakuočių atliekų tvarkymą ir kartu imtųsi prevencinių priemonių mažinti taršą.

Skausmingos praeities pamokos Lietuvos rinkoje

Turėdami netikslius ir galimai „dvigubus“ apmokestinimo reikalavimus, negalime pamiršti garsios „Metrail“ pakuočių istorijos pamokų, kuomet 2018 m. sausį Aplinkos apsaugos departamentui patikrinus atliekų tvarkytojo „Metrail“ veiklą, nustatyta, jog ji laikotarpiu 2013-2015 m. netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įmonės, gavusios šiuos dokumentus iš pakuočių atliekų tvarkymą organizavusių kolektyvinių organizacijų, viešosios įstaigos, PTO bei „Žaliasis taškas“ pagal LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą gavo mokestinę lengvatą, kuri leido panaikinti apie 30 mln. EUR taršos mokesčio sumą.

Šios įmonės sumokėjo (dalis dar tik mokės ateityje) dvigubai: tiek mokestį valstybei, tiek ir paslaugų teikimo kainą dėl atliekų tvarkymo. Kas kaltas dėl šių nuostolių? Dalis įmonių nenuleido rankų ir jau kreipėsi į teismą su bendru ieškiniu dėl visos patirtos žalos atlyginimo. Kita byla, kuri greitai turėtų pasiekti teismą, kels svarbius ne tik licencijuotų organizacijų, tačiau ir valstybės atsakomybės klausimus: ar tik verslas kaltas, kad atliekų tvarkytojas „Metrail“, kuriam valstybė išdavė leidimus ir periodiškai jį tikrino, kaip vėliau paaiškėjo, veikė neteisėtai? Manytina, teismai turės atsakyti į klausimus dėl valstybės atsakomybės šioje istorijoje.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį verslams dirbant pakuočių sektoriuje?

Kol sukasi įstatymų pakeitimų ir teismų karuselės, rekomenduojama verslams atkreipti dėmesį į šiuos dažnai pasitaikančius kasdienius pakuočių atitikties trūkumus, kurie sąlygoja gan dideles teisines rizikas:

1) įmonės neturi dokumentų patvirtinančių pakuočių perdirbamumą;

2) nepasirūpinama savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymo dokumentais, kurie galėtų būti gaunami individualiai sutaupyti taršos mokesčio;

3) netinkamai apskaitomos daugkartinės pakuotės (pavyzdžiui, mediniai padėklai), nepagrindžiant jų susigrąžinimo;

4) nors ir samdoma išorinė įmonė dėl pakuočių apskaitos paslaugų teikimo, tačiau įmonės viduje nėra paskirstytos atsakomybės ir funkcijos dėl aplinkosauginių pareigų, nėra būtinųjų vidinių tvarkų ir kt.

Taigi įgyvendinat ES žaliojo kurso tikslus ir siekiant tvaraus veikimo, būtų idealu, jei verslas galėtų minimizuoti savo generuojamus pakuočių srautus (pavyzdžiui, kam pakuoti marškinėlius į plastikinį maišelį, jei juos galima įvežti į Lietuvą tik su pakaba?), tačiau verslui vykdant kasdienę veiklą, būtina įsivertinti teisines ir mokestines rizikas, o gal net gerokai sutaupyti pakuočių sąskaita.

Advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė Vilma Sabaliauskienė; Advokatų kontora WIDEN Lietuvoje anksčiau buvo žinoma ILAW LEXTAL vardu.

Šaltinis – Advokatų kontora WIDEN