2024-ieji yra paskutiniai metai, kai neperdirbamas pakuotes Lietuvos rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai dar gali iš dalies pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata. Nuo kitų metų neperdirbamos pakuotės tampa dviguba našta verslui. Ir tai tik vienas iš atliekų tvarkymo srities pokyčių, kuriam reikia ruoštis.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ savo organizacijos nariams lapkričio 20 d. organizuoja nuotolinį seminarą tema „Kaip teisingai užbaigti 2024 m. ataskaitinį laikotarpį? Nauji reikalavimai supakuotų gaminių/ tuščių pakuočių gamintojams ir importuotojams 2025 m.“ Dalia Gedgaudienė, „Gamtos ateities“ aplinkosaugos ekspertė, sako, kad pokyčių laukia iš tiesų nemažai, o klausimų verslui vis dar kyla daug, tad seminare planuojama detaliai apžvelgti kitąmet įsigaliosiančius teisės aktus ir naujas taisykles verslui.

Lengvatų pokyčiai

Viena iš svarbių naujienų, kuriai verslas jau ruošiasi, yra neperdirbamų pakuočių tiekimo tvarkos griežtinimas. Nuo kitų metų gamintojams ir importuotojams teks sumokėti visus mokesčius už vidaus rinkai tiektą neperdirbamos pakuotės kiekį. Be to, būnant gamintojų ir importuotojų organizacijos narėmis, įmonės turės ir toliau finansuoti į vidaus rinką tiektų neperdirbamų pakuočių atliekų surinkimą ir galutinį sutvarkymą. Didesnis finansinis įpareigojimas, tikimasi, paskatins įmones sparčiau atsisakyti neperdirbamų pakuočių ir keisti jas perdirbamomis.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi ir perdirbamoms plastikinėms, PET bei kombinuotoms pakuotėms taikomos mokesčio lengvatos taisyklės. Mokesčio lengvata šioms pakuotėms nebebus taikoma atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų sutvarkymo užduoties įvykdymą, kaip buvo iki šiol. Kriterijumi lengvatai tampa tai, kiek šių pakuočių atliekų nuo viso rinkai tiekto jų kiekio iš tiesų buvo surinkta, perdirbta ir sutvarkyta.

„2024 metais 100 tonų plastikinės pakuotės į vidaus rinką tiekęs gamintojas ir importuotojas dar bus atleidžiamas nuo mokesčio valstybei pilna apimtimi, jei gamintojų ir importuotojų organizacija įvykdys Vyriausybės nustatytą plastikinės pakuotės atliekų naudojimo ar perdirbimo užduotį. Valstybinei mokesčių inspekcijai iki šiol užtekdavo pateikti patvirtinančius dokumentus, kad iš minėtų 100 tonų buvo perdirbtos bent 73 tonos atliekų, 10 tonų iš šio skaičiaus galėjo būti sutvarkoma panaudojant atliekas energijai gauti. Nuo kitų metų tvarka bus kiek kita. Vyriausybės nustatyta užduotis plastikinėms pakuotėms sieks 65 procentus, tačiau mokesčio lengvata bus taikoma tik tokia apimtimi, kiek pakuočių virtusių atliekomis iš tiesų bus surinkta ir perdirbta“, – paaiškina D. Gedgaudienė.

Jungtis į organizacijas

Nuo kitų metų labai svarbiu išlieka ir dalyvavimas kolektyvinio pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje: prisijungimas prie gamintojų ir importuotojų organizacijų. Tokią pareigą kiekvienam gamintojui ir importuotojui, tiekiančiam vidaus rinkai į pakuotes supakuotus gaminius, numato Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. Be to, tik tokiu būdu ir galima tinkamai įgyvendinti kiekvieno gamintojo ir importuotojo pareigas: organizuoti veikloje susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir galutinį sutvarkymą, šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, apmokėti atliekomis virtusių pakuočių surinkimo ir galutinio sutvarkymo bei visuomenės informavimo sąnaudas.

Jei gamintojai ar importuotojai, kurie į vidaus rinką išleidžia neperdirbamų pakuočių, nuspręstų nedalyvauti kolektyviniame pakuočių atliekų tvarkyme ir nefinansuotų pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo, tai jau būtų laikoma principo „teršėjas moka“ pažeidimu. Aplinkos apsaugos įstatymas už pakuočių atliekų tvarkymo neorganizavimą numato gana griežtą atsakomybę. Numatytos baudos siekia nuo 6.000 iki 14.000 Eur už pirmąjį pažeidimą ir iki 23.000 Eur už pakartotinį. Tokia atsakomybė tikrai gali paskatinti įmones rimtai įvertinti savo įsipareigojimus atliekų tvarkymo srityje ir išlaikyti aukštus tvarumo standartus.

Pasak „Gamtos ateities“ specialistų, valstybės institucijos planuoja įmonių, tiekiančių vidaus rinkai į neperdirbamas pakuotes supakuotus gaminius, patikrinimus, todėl svarbu išlikti gamintojų ir importuotojų organizacijų nariais bei finansuoti neperdirbamų pakuočių atliekų surinkimą ir galutinį sutvarkymą.

„Bet kokie gudravimai neužsakant neperdirbamų pakuočių atliekų sutvarkymo ar neteisingai deklaruojant pakuotes, pavyzdžiui, neperdirbamas pakuotes deklaruojant kaip perdirbamas, valstybės institucijų patikrinimų metu gali virsti ne tik baudomis, bet ir žala reputacijai, kurią brangina kiekvienas socialiai atsakingas verslas“, – perspėja D. Gedgaudienė.

Pilną straipsnį kviečiame skaityti „Verslo žinios“