Paauglė, surinkusi krepšinio sirgalių šiukšles: „Nebemanau, kad lietuviai yra tvarkingi“.

2022-12-21

UAB VAATC

Vilniaus reg.

Geras pavyzdys užkrečia. Taip nutiko vilnietėms paauglėms Faustai ir Liepai, išgirdusioms apie tvarkinguosius futbolo fanus iš Japonijos. Šie Katare vykstančiame FIFA pasaulio futbolo čempionate neskuba pirmieji palikti tribūnų, o, priešingai, pasilieka surinkti kitų paliktų šiukšlių. Ar tvarkingi krepšinio sirgaliai Lietuvoje, Fausta ir Liepa patikrino po Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusių rungtynių.

Prieš arenos šeimininkų rungtynes su Alytaus „Wolves“ komanda paauglės buvo nusiteikusios itin optimistiškai: rinkti tiesiog nebus ko. Modernioje arenoje šiukšliadėžių nestinga, yra galimybė rūšiuoti, o savo kantrybę ir atkaklumą sirgaliai demonstruoja ne tik per rungtynes, bet ir stovėdami eilėse prie pilstomų gėrimų, keptos duonos ir įvairių kitų užkandžių prekyviečių.

Visgi realybė vilnietes nuvylė. Pasibaigus rungtynėms ir sirgaliams palikus savo vietas, po kėdėmis raudonavo populiarių gaiviųjų gėrimų vienkartiniai puodeliai, mėtėsi šiaudeliai, riebaluotos keptos duonos pakuotės, užkandžių likučiai.

„Labai keista, kad dalis žmonių tokioje tvarkingoje erdvėje ne tik nenusinešė savo šiukšlių, bet ir gerokai pripilstė gėrimų, vietomis einant batai kibo prie grindų“, – įspūdžiais dalinosi septyniolikmetė Fausta, televizijos laidos „Atliekų kultūra rubrikos jaunimui vedėja. Jos įspūdžius sekmadienio rytą išvys ir „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovai.

Faustai antrino ir bendraamžė Liepa: „Iki šių rungtynių maniau, kad mes, lietuviai, labai tvarkinga tauta. Bet išsiskirsčius sirgaliams nuomonę pakeičiau. Per pakankamai trumpą laiką surinkome gana daug šiukšlių“.

Merginų užmojis surinkti sirgalių atliekas nustebino ir rungtynių organizatorius, ir ten dirbančias valytojas. Fausta vylėsi, kad palengvino švarą arenoje prižiūrinčių moterų darbą. Nors pakelti numestas šiukšles – jų darbo dalis, visgi nunešti savo atliekas iki šiukšliadėžės užuot palikus po kėdėmis – kiekvieno kultūros ženklas.

Neatsakingą požiūrį į supančią aplinką rodo ir įprotis nesuvalgyti įsigyto maisto. Vidutiniškai, kiekvienas lietuvis per metus išmeta apie 60 kilogramų virtuvės atliekų.

Nors ekonominė situacija sudėtinga, artėjančioms šventėms, kaip rodo apklausos, lietuviai neketina taupyti. Kaip išgauti kuo daugiau vertės iš maisto atliekų, papasakos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro specialistai.

Į klausimą, ar tikrai kokybiški ir tvarūs daiktai prieinami tik ypač pasiturintiems, atsakymą pateiks žiedinės ekonomikos ekspertas Domantas Tracevičius, dirbantis vienoje iš gerų daiktų dalinimosi stotelių „DĖK’ui“.

Jo manymu, sukurti tiek brangesnį ilgaamžį, tiek pigų nekokybišką gaminį kainuoja panašiai, tik pastarojo kaštus padengia ne pirkėjai, o išnaudojami darbuotojai ar gamta, kenčianti nuo taršos.

Gerą žinią belaukiant švenčių turi dailės mokytoja, auksarankių bendruomenės „Antras šansas“ siela Eglė Gilė. „Visos dovanos jau yra jūsų spintoje“. Patarimą, kaip jas surasti, išgirsite laidoje „Atliekų kultūra“ jau šį sekmadienį, 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.