Kaip pavadinti žmogų, kuris jau tris kartus pagautas ir nubaustas už atliekų išmetimą ne tam skirtose vietose – nuolatiniu šiukšlintoju ar net „atliekų recidyvistu“? Tokių sisteminių pažeidėjų – tiek pagautų už rankos, tiek išsisukusių nuo atsakomybės – yra ne vienas, o pasiteisinimai visada panašūs: esą nežinojo, kad taip negalima, arba norėjo padaryti gera, mat jų palikta sofa ar elektronikos prietaisai gal dar kam nors pravers.

Pakanka tik apsidairyti aplinkui ir tampa akivaizdu – taisyklių laikosi ne visi. Ne vienam yra tekę matyti prie atliekų konteinerių paliktus senus baldus, kartono dėžes ar senus kibirus su dažais, o užmiesčio keliuose ir pamiškėse vis dar galima aptikti padangų krūvų ar kitų nelegaliai atsikratytų daiktų.

Tokios „dovanėlės“ ne tik darko aplinką, bet ir brangiai atsieina – už jų surinkimą ir išvežimą sumoka ne patys pažeidėjai, o visi gyventojai iš savo kišenės.

Didelių gabaritų atliekas reikia pristatyti į didelių gabaritų aikšteles

„Kai vienas šalimais padeda kokią nors į konteinerį netelpančią atlieką ar daiktą, kurio jam nebereikia, žiūrėk, jau ir kitas deda ten pat. Tokios improvizacijos – tai saviveikla, nesuderinama nei su miesto tvarka, nei su švara. Deja, bešeimininkės atliekos yra įsisenėjusi problema, kurią išspręsti gali tik pačių gyventojų sąmoningumas ir atsakomybė“, – įsitikinusi Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) laikinoji direktorė.

Koks skirtumas, kur paliksi – juk vis tiek išveš. Tik ar tikrai?

Atitempę senus baldus ir palikę juos prie atliekų konteinerio netruktumėte įsitikinti, kad po kelių dienų ar kokios savaitės jie būtų išvežti. Už tai padėkoti galėtumėte atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpina šalimais konteinerių paliktų daiktų išvežimu ir neleidžia augti šiam šiukšlių kampeliui.

Tačiau vien padėkos neužteks – už tokias paslaugas reikės papildomai susimokėti, mat bešeimininkės atliekos, priešingai nei kai kurie galvoja, nėra išvežamos kartu su bendru srautu. Joms išgabenti organizuojamas atskiras transportas.

Palikti atliekas šalia konteinerių yra draudžiama.

Padangos, automobilių detalės, šiferis, senos spintos ar vonios – šalimais konteinerių ar kitose tam neskirtose vietose gyventojai palieka pačių įvairių „lobių“. O juk taisyklė labai paprasta: viską, kas netelpa į atliekų konteinerių angas arba ką draudžiama mesti į atliekų konteinerius, gyventojai turėtų savarankiškai pristatyti į specializuotas atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra įrengtos visose savivaldybėse, Lietuvoje jų virš 110.

„Situacija dažnai būna ir tokia, kad vienai atliekų krūvai sutvarkyti tenka siųsti skirtingą transportą – vienas surenka žaliąsias atliekas, kurios nugabenamos į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles, kitas surenka stambiagabarites atliekas, kurios nuvežamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atskirai surenkamos ir pavojingos ar statybinės atliekos. Už tokių bešeimininkių atliekų tvarkymą sumoka savivaldybė arba kitaip – gyventojai, per surenkamus mokesčius“, – paaiškina R. Šličienė.

Atliekas išmeta miške, nes tai nieko nekainuoja

Kodėl gyventojai į konteinerius netelpančias atliekas išrikiuoja šalia, o ne pristato jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo ar kitas specializuotas aikšteles, galima bandyti paaiškinti paprasčiausiu tingumu ir atsainumu. Tačiau vienai teršėjų grupei jokie pateisinimai nepriliptų – tai tie, kurie senų padangų, elektronikos prietaisų, pavojingų ir kitų atliekų nepasivargina išvežti, tik nukeliauja jos ne į aikšteles, o į pamiškes ir kitas atokesnes vietas.

Pakėlus droną virš garažų bendrijų galima pamatyti ir tokį vaizdą.

„Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, bet įprastai tai – pinigus taupantys teršėjai. Pavyzdžiui, garažiukuose dirbantys automobilių meistrai – kur jie deda surinktas senas padangas? Pakėlus droną virš garažų bendrijų galima pamatyti ne kokį vaizdą – visas stogas apmėtytas tomis padangomis. Juk priduodant tas padangas perdirbėjams, tektų susimokėti už kiekvieną vienetą. Lygiai taip pat su kitomis automobilių dalimis, kurios nemokamai didžiųjų gabaritų atliekų aikštelėse nėra priimamos – neretai tokios atliekos nukeliauja ne į specialias surinkimo vietas, nes tai kainuoja, o į pamiškes. Tokiu būdu teršėjai sutaupo, o mes visi už tai susimokame“, – paaiškina R. Šličienė.

Padėti spręsti situaciją galėtų teisinė bazė

Kita vertus, pačių gyventojų nepakantumas teršėjams auga – jie aktyviai reaguoja, praneša apie pastebėtus pažeidimus, o kartais netgi padeda nustatyti pačius pažeidėjus.
Vis dėlto, vien visuomenės iniciatyvumo nepakanka.

Teršėjus galėtų atbaidyti baudos. Jos, pasak R. Šličienės, nėra tik simbolinės – gali siekti iki 600 eurų, o padarius žalą gamtai ir dar daugiau. Tačiau tol, kol pažeidėjai realiai nepatiria atsakomybės, ši priemonė nėra pakankamai veiksminga.

„Teršimas yra toks pats pažeidimas, kaip ir eismo taisyklių pažeidimas – už tai numatytos administracinės baudos. Skirtumas tik tas, kad aplinkos policijos, kuri prižiūrėtų taisyklių laikymąsi, mes neturime – savivaldybės turi viešosios tvarkos skyrius, kurie fiksuoja pažeidimus ir ieško pažeidėjų, tačiau pagauti juos ne visada paprasta. Kartais, galimai, ir suinteresuotumo juos gaudyti ir bausti nėra“, – sako R. Šličienė.

KRATC atstovė pastebi, kad sprendžiant bešeimininkių atliekų problemą, ypatingą vaidmenį atlieka prevencija – svarbu gyventojams suteikti aiškią informaciją, kur ir kaip tinkamai atsikratyti atliekomis, ugdyti jų sąmoningumą. Nes viskas prasideda nuo žmonių – jeigu gyventojai nesielgs atsakingai, jokia sistema, kad ir kokia tobula ji būtų, nefunkcionuos.

Svarbi ir teisinė bazė. Štai Klaipėdos savivaldybė buvo priėmusi sprendimą, kad visos konteinerių aikštelės privalo turėti šeimininkus – kitaip tariant, atsakingi už jas būdavo konkretūs namai, daugiabučių bendrijos ar administratoriai. Jie savarankiškai turėdavo pasirūpinti bešeimininkėmis atliekomis – susiorganizuoti transportą jų išvežimui ir, žinoma, susimokėti už šią papildomą paslaugą.

Šiai dienai bešeimininkėmis atliekomis įpareigotos pasirūpinti savivaldybės.

„Sistema sėkmingai veikė, nes gyventojai buvo suinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką šalia konteinerių. Taip jau yra – kai skauda finansiškai, atsakomybės jausmas išauga. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tvarka buvo suardyta. Šiai dienai bešeimininkėmis atliekomis įpareigotos pasirūpinti savivaldybės ir pagal surenkamų bešeimininkių atliekų kiekį matome, kad tarša akivaizdžiai auga“, – pasakoja R. Šličienė.

Na, o tiems, kurie problemos nesureikšmina, akis galbūt padės atverti skaičiai. Vien Klaipėdoje per metus nuo bešeimininkių atliekų iškuoptos 7 752 aikštelės, o šių nelegaliai išmestų atliekų sutvarkymas Klaipėdos miesto savivaldybei ir patiems klaipėdiečiams kainavo kone 300 tūkst. eurų.

Šaltinis – Atliekų kultūra