Šis klausimas vis dažniau atsiduria aplinkosaugininkų dėmesio centre. Dėl savo geografinių ypatybių, žemės ūkio bei pramonės poveikio Baltijos jūros ekosistema patiria rimtų iššūkių. Doc. dr. Rasa Stankevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros mokslininkė, atskleidžia, kaip mūsų veikla formuoja jūros būklę. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, pranešime spaudai dalijasi patarimais, kaip ją gali saugoti kiekvienas iš jūsų.

Trąšos upėmis pasiekia jūrą

„Baltijos jūra turi siaurą sąsają su vandenynu tik per seklius Skagerako ir Kategato sąsiaurius. Dėl šios priežasties čia susiduriama su didesniais aplinkosauginiais iššūkiais nei kitose labiau pratekamose, atviresnėse jūrose. Baltija itin uždara, o jos vandeniui atsinaujinti reikia maždaug 25-30 metų. Teršalai ir medžiagos turi polinkį kauptis tokio tipo vandenyse“, – teigia doc. dr. R. Stankevičienė.

Mokslininkė kaip pagrindinius vandens taršos šaltinius išskiria žemės ūkį, lietaus nuotekų sistemas, kuriomis tekantis vanduo nuplauna teršalus nuo miestų, pramoninę bei industrinę veiklą, nepakankamą nuotekų valymą ir tvarkymą, taip pat netinkamą atliekų tvarkymą.

„Lietuva priklauso drėgmės pertekliaus zonai, todėl efektyvus žemės ūkio vystymas įmanomas tik nusausinus per daug drėgnas teritorijas ir įrengus drenažo sistemas. Tačiau tradicinės dirvožemio sausinimo sistemos nuolat pašalina ne tik drėgmės ir vandens perteklių iš dirvožemio, bet ir išplauna įvairias biogenines medžiagas. Pavyzdžiui, vietoje to, kad azotą ir fosforą bei jų junginius pasisavintų augalai, jie patenka į vandens telkinius ir blogina jų kokybę“, – paaiškina mokslininkė.

Pesticidai ir jų likučiai gali būti itin toksiški. Anot doc. dr. R. Stankevičienės, naudojant azoto ir fosforo trąšas, pesticidus, jų perteklius kartu su paviršiniu ir požeminiu nuotėkiu patenka į upes ir gruntinius vandenis, o vėliau pasiekia ir Baltijos jūrą. Per didelis maistingųjų kiekis medžiagų vandens telkiniuose sukelia eutrofikacijos procesus, kurie skatina dumblių žydėjimą, deguonies trūkumą bei ekosistemos nykimą.

Ar tvarumas duoda rezultatų?

„Pastaraisiais metais eutrofikacijos lygis Baltijos jūroje pradėjo mažėti dėl geresnio nuotekų tvarkymo ir valymo, tvaresnio ūkininkavimo ir mažesnio žemės ūkio trąšų naudojimo. Dėl Europos Sąjungos direktyvų ir tarptautinių susitarimų įgyvendinimo sumažėjo pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai ir organiniai teršalai, išmetimas“, – sako doc. dr. R. Stankevičienė.

Ekspertės teigimu, ūkininkai vis plačiau naudoja įvairias programėles, kurios padeda išvengti per didelio trąšų naudojimo. Programėlėse galima suvesti duomenis apie pasėlių plotus ir tuomet ūkininkas gali tiksliai nustatyti kiek ir kokių trąšų reikia ir kada jas naudoti, kad gautų maksimalų derlių. Tai padeda išvengti perteklinio trąšų naudojimo, kuris vėliau gali patekti į vandenis.

Programėlės vandens taupymui

Nors didžiausią taršą aplinkai sukelia stambios bendrovės, aplinkai poveikį daro bet kokia žmogaus veikla. Vandens kokybę blogina ir tai, ką mes išpilame namuose. Pavyzdžiui, naudojami skalbikliai, valymo priemonės ar nesurūšiuotos atliekos per nuotekas gali pasiekti upes ir kitus vandens telkinius. Arnoldas Lukošius, Inovacijų ekspertas, pranešime spaudai pataria, kokias programėles galima naudoti, kad sutaupytumėte vandens ir būtumėte tvaresni.

„Plaunant indus ar skalbinius, naudojantis tualetu ar vonia, į kanalizacijos sistemą patenka didelis kiekis užteršto vandens. Dalis to yra neišvengiama, bet reguliuodami savo vandens naudojimą, taupote energiją ir saugote ekosistemą. Tai ir būdas sužinoti, kiek jums kainuoja duše prastovėtas pusvalandis“, – šypteli A. Lukošius.

Anot Inovacijų eksperto, nemokama programėlė „ShowerTimer“ leidžia matuoti, kiek išleidžiate vandens būdami duše. Norint, kad duomenys būtų tikslesni, joje galime patikslinti vandens kainą, tekėjimo greitį ir kitus parametrus. Programėlėje taip pat yra galimybė paleisti muziką, kol ji skaičiuoja jūsų praleisto laiko duše kainą ir išnaudotą CO2 kiekį.

Kita naudinga programėlė – „Water Footprint“ leidžia sužinoti, kiek vandens sunaudojate kasdienėms veikloms, pavyzdžiui, maudantis ar plaunant indus.

„Tele2“ nuolat rengia ir įgyvendina tvarumo iniciatyvas. Praėjusiais metais bendrovės pastangos sulaukė tarptautinio pripažinimo – grupė užėmė pirmąją vietą tarp 500 Europos įmonių 2023 m. klimato lyderių reitinge. Šį sąrašą jau trečią kartą sudarė „Financial Times“ kartu su statistikos bendrove „Statista“.

Šaltinis – Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje