Per 20 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondų investicijos į aplinkosaugą, sveikatos apsaugą, kultūrą bei kitas sritis Lietuvoje pasiekė daugiau kaip 270 mln. Eur. Šį bendradarbiavimą planuojama tęsti ir ateityje.

Kalbėdamas šio bendradarbiavimo 20-mečiui skirtame renginyje „Pokyčių pašvaistė“ Finansų viceministras Januš Kizenevič pabrėžė, kad Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondai mums suteikė daug finansinių galimybių – bet svarbiausia, jie padėjo labiau pasitikėti vieni kitais ir parodyti, kad galime daugiau, kai veikiame kartu.

Atle Konta Midttun, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje, savo ruožtu pažadėjo, kad ši parama bus tęsiama ir kad naujam laikotarpiui Lietuvai numatyta 117 mln. Eur.

Apsauga nuo branduolinio pavojaus

Įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“, Lietuvoje siekta gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį.

Šiai programai, kuri prasidėjo 2020 m. ir baigėsi 2024 m. gruodžio 31 d., buvo skirta daugiau kaip 14,12 mln. Eur. Per šį laikotarpį sėkmingai įgyvendinti septyni projektai.

Svarbiausias ir didžiausios apimties darbas – „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje“, kuriuo siekta sustiprinti branduolinės energetikos eksploatacijos nutraukimo sistemą bei patobulinti neigiamo poveikio aplinkai, ekosistemai ir gyventojams valdymą.

Šalia buvo įgyvendintas dar vienas su branduoline energetika susijęs projektas – „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“. Šio projekto metu įsigytos sirenos ir kitos priemonės, reikalingos išankstiniam perspėjimui apie branduolinį ar radiologinį pavojų, buvo stiprinti specialistų įgūdžiai.

Lietuvai – klimato poveikio prognozė

Klimato kaitos iššūkiai buvo sprendžiami „ClimAdapt-LT“ projekto metu, stiprinant visuomenės ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus.

Čia buvo sudarytos klimato prognozės Lietuvai, daliai šalies savivaldybių buvo parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planai.

Sėkmingas buvo ir HAZ-IDENT projektas, orientuotas į pavojingų atliekų identifikavimą ir tvarkymą. Projekto metu buvo sukurtas visiems prieinamas elektroninis pavojingųjų savybių įvertinimo įrankis, leidžiantis lengvai ir greitai surasti informaciją, kaip teisingai identifikuoti ir tvarkyti pavojingas buityje ar kitur susidarančias atliekas.

Baltijos jūros monitoringas

Pasitelkus Klaipėdos universiteto mokslininkus ekspertus, įgyvendintas projektas „Jūros šiukšlių monitoringas“. Jo metu vykdytas nuolatinis Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringas.

Monitoringo tikslas – įvertinti Baltijos jūros pakrantės, vandens ir dugno nuosėdų užterštumą šiukšlėmis bei nustatyti su žmogaus veikla susijusius taršos šaltinius.

Įgyvendintas ir „Jūros ir vidaus vandenų ekologinės būklės kartografavimo ir monitoringo gerinimo“ projektas, kurio metu sukurta nuotolinio stebėjimo duomenų apdorojimo informacinė sistema, reikalinga preliminariam Lietuvos vidaus vandenų ir jūros būklės vertinimui ir duomenų efektyvesniam valdymui.

Taip pat sukurta interaktyvi energetikos duomenų platforma, skirta efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui – čia vienoje vietoje kaupiama informacija apie įvairius Lietuvos energetinius rodiklius.

Rūpestis emocine gerove

Savo ruožtu Sveikatos programos metu buvo siekiama sustiprinti psichinės sveikatos skatinimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei.

Šios programos metu įvairios organizacijos įgyvendino 69 sveikatos projektus, pasiekta daugiau kaip 61 tūkst. paslaugų gavėjų, apmokyta virš 300 specialistų.

Programa buvo siekiama, kad kokybiškos psichosocialinės pagalbos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – vaikams, jaunimui ir jų šeimoms.

Galima išskirti tokius projektus kaip „Emocinės gerovės konsultantai“ – tai aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais depresijos ir nerimo simptomais.

Kreipiantis į šiuos emocinės gerovės konsultantus nereikia šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo, užtikrinamas besikreipiančiųjų konfidencialumas bei visiškas anonimiškumas.

Vaikų žaidimo terapeutai

Kitas projektas – tėvų mokymo programa „Neįtikėtini metai“ – skirtas ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) ir mokyklinio amžiaus (6-12 m.) vaikų tėvams, auginantiems vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų.

Jo metu tėvai mokomi žaisti vaiko vadovaujamus žaidimus, tokiu būdu jie tampa savo vaikams žaidimo terapeutais. Šeimos supažindinamos su pozityvia disciplina – būdais, kaip auginti vaikus be agresyvumo, smurto ar perdėto griežtumo.

Sveikatos programos metu buvo atnaujintas ir metodinėmis priemonėmis aprūpintas 361 sveikatos kabinetas ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose.

Projekto metu plėtojama šeimų lankymo namuose paslauga skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai.

Pagal specialią podiplominių studijų programą paruošti slaugos ir akušerijos specialistai lankė šeimas jų namuose. Apsilankymų metu siekta padėti suformuoti gerus motinystės įgūdžius, pasirūpinti mamos sveikata.

Prižiūrėti lengviau nei restauruoti

Įgyvendinant kultūros programą dalyvavo Norvegijos kultūros paveldo direktoratas ir Norvegijos meno taryba. Jos metu siekta aukštos kokybės kultūrą priartinti prie Lietuvos regionų.

Vieno iš svarbiausių šios grupės projektų „Fixus mobilis“ metu trys mobilios specialistų komandos atliko 200 kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros darbus visoje Lietuvoje, surengė septynis praktinius mokymus ir 30 konsultacijų regionuose.

„Fixus mobilis“ tikslas – gerinti kultūros paveldo valdymą skatinant prevencinę priežiūrą, nes prižiūrėti visada yra lengviau ir pigiau, negu remontuoti ar restauruoti, be to, taip išsaugomas paveldo objekto autentiškumas.

Regionus apkeliavo kino karavanas

Tarptautinio kino festivalio „Kino karavanas“ metu 2021-2022 m. aukštos meninės vertės filmai pasiekė Lietuvos regionus. Šio projekto metu filmai buvo parodyti daugiau kaip 70 gyvenamųjų vietovių, o filmų seansuose sulaukta mažiausiai 20 000 žiūrovų.

Tai buvo pirmasis tokios geografinės aprėpties tarptautinis kino festivalis Lietuvoje, suteikiantis galimybę atokiausių gyvenamųjų vietovių žiūrovams pamatyti naujausius ir kokybiškiausius nekomercinio kino filmus iš viso pasaulio.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos finansų ministerija | Verslo žinios