Aplinkai draugiškas gyvenimo būdas – daugiau nei plastikinio maišelio atsisakymas parduotuvėje ar atidus atliekų rūšiavimas. Aštrėjanti klimato krizė, išteklių trūkumas, aplinkos tarša verčia ieškoti vis naujų sprendimų, kurie leistų visuomenėms gyventi atsakingiau ir sąmoningiau. Tokių atsakymų paieškos Lietuvoje vyksta šiemet įsteigtame VILNIUS TECH Tvarumo centre, kuriame veikia eko-dizaino laboratorija, tvaraus vartojimo demonstracinė erdvė, o studentai galės įgyti vertingų kompetencijų.

Kaip gelbėti pasaulį, „nusižiūrėjo“ iš Prezidento Valdo Adamkaus

Ne vienas vaikas pasvajoja kada nors išgelbėti pasaulį. Doc. dr. Raimondas Grubliauskas – ne išimtis. Atėjus laikui po mokyklos rinktis studijų kryptį, jo akys krypo į gaisrinės saugos studijas. Visgi įgyvendinti norą būtent taip padėti žmonėms sukliudė aukščio baimė.

„Tuomet nusprendžiau pasaulį gelbėti kitaip: padėti gamtai, aplinkai. Supratęs, kad gaisrinė sauga ne man, pasukau į aplinkos inžineriją tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas, nes baigęs bakalauro studijas, žinias toliau gilinau magistrantūroje, o vėliau šia tema pradėjau rašyti ir mokslinę disertaciją“, – prisimena pašnekovas.

Prieš 25 metus aplinkosaugos tema gerokai skyrėsi nuo dabartinio supratimo, tačiau, R. Grubliausko akimis, ši sritis jau tuomet buvo perspektyvi: „Pasirinkti studijas mane įkvėpė Prezidentas Valdas Adamkus. Tuo metu tai buvo naujas žmogus politikos padangėje, labai domėjausi jo karjeros vingiais už Atlanto, kur jis daug metų dirbo aplinkosaugos srityje. Taip ši sritis atkreipė mano dėmesį ir pasirodė turinti daug perspektyvų – kūrėsi įvairios aplinkosaugos institucijos, Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) nare, o tai atnešė naują požiūrį ir į aplinkos inžineriją“, – prisimena R. Grubliauskas.

Tvarumo centras – erdvė aplinkosaugos sprendimų paieškai

Per daugiau nei du R. Grubliausko karjeros dešimtmečius ryškėjo vis daugiau klimato kaitos ir aplinkos taršos ženklų. Jų poveikis kasdieniniam žmonių gyvenimui tapo vis aiškiau matomas ir stipriai keitė požiūrį į aplinkosaugą. Tarptautinė bendruomenė, valstybės, institucijos, verslai ėmė vis daugiau dėmesio skirti tvarumui, kuo efektyvesnių priemonių šioje srityje paieškai.

Prie šių iššūkių sprendimo prisideda ir VILNIUS TECH įkurtas Tvarumo centras, kuriam vadovauja R. Grubliauskas. Čia siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas studentams gilintis į su aplinkosauga susijusias problemas ir ieškoti mokslu pagrįstų sprendimų.

„Mūsų tvarumo laboratorijoje įrengtos trys erdvės: eko-dizaino laboratorija, duomenų modeliavimo ir tvaraus vartojimo eksperimentinė demonstracinė erdvės. Jose studentai gali prisiliesti prie aplinkosaugos, vadybos, socialinių ar energetikos temų sprendinių. Kaip universitetas aprėpiame daug skirtingų sričių, o štai tvarumo centras jas apjungia, ugdo studentų kompetencijas, žinias“, – tvirtina R. Grubliauskas.

Anot jo, tvaraus vartojimo eksperimentinės demonstracinės erdvės koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimo maisto grandinėje principu. Čia pristatoma, kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui. Eko-dizaino laboratorijoje ieškoma žaliavų antrinio panaudojimo būdų, taip susijungia aplinkosaugos žinios ir kūrybinės kompetencijos.

Šis centras įkurtas vystant Lietuvos aukštojo mokslo STEAM ugdymo ekosistemą, jis finansuojamas ES ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis. Pagal šią ES iniciatyvą Lietuvai iš viso skirta 3,85 mlrd. eurų.

Skatina tvarumą ir per paties universiteto pavyzdį

VILNIUS TECH Tvarumo centras ne tik padeda rengti ateities specialistus, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo aktualiais aplinkosaugos klausimais: „Tarp mūsų centro tikslų – suteikti žinių apie tvarumą kuo daugiau žmonių. Todėl siūlome ne tik studijų modulius, bet ir rengiame kursus įvairiomis temomis. Su jų pagalba, pavyzdžiui, skirtingų įmonių atstovai gali plėsti savo žinias ir kelti kompetencijas tvarumo, aplinkosaugos srityse. Be to, mūsų užduotis – užtikrinti, kad pats VILNIUS TECH universitetas būtų draugiškas aplinkai, skatiname tvarumo kultūrą per studijas, mokslą, universiteto miestelio gyvenimą“, – pasakoja centro vadovas.

Tvarumas – viena iš prioritetinių universiteto sričių. Pasak R. Grubliausko, VILNIUS TECH siekia būti šios srities lyderiu ir perduoti savo žinias bei kompetencijas ne tik studentams ir universiteto bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Būtent Tvarumo centras padeda įgyvendinti šį siekį.

„Pagrindinė žaliųjų transformacijų esmė – skatinti visuomenę, kad kiekvienas pradėtų nuo savęs: imtųsi individualių pokyčių ir ilgainiui įtrauktų aplink save esančius žmones. Tik taip galėsime tvarumo principus sėkmingai pritaikyti kasdieniniame gyvenime, kad šis žodis neskambėtų kaip keiksmažodis, o taptų nuoširdžia vertybe“, – pasakoja R. Grubliauskas.

Atveria galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje

Nors Tvarumo centras atidarytas tik šią vasarą, R. Grubliausko teigimu, jau galima pastebėti pirmuosius jo veiklos rezultatus: „Šį rugsėjį studijas pradėjo pirmieji Tvarumo centro bakalauro ir magistro studijų programų studentai. Kitąmet planuojame studijas atverti tarptautinei bendruomenei, kad mokymosi galimybės būtų suteiktos ir užsienio studentams“, – pasakoja tvarumo ekspertas.

Jis priduria, kad Tvarumo centras ne tik suteikia galimybes įgyti norimą specialybę Lietuvoje, bet ir leidžia Lietuvos aukštajam mokslui konkuruoti tarptautiniu lygiu su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

„Tokie projektai suteikia galimybę pamatyti ir sužinoti daugiau patiems, taip pat būti matomiems pasaulio mastu ir pasilyginti su kitais. Teko bendrauti su užsienio partneriais ir išgirsti teigiamų atsiliepimų apie mūsų įrengtas laboratorijas“, – dalinasi R. Grubliauskas.

VILNIUS TECH įkurtas Tvarumo centras – vienas iš pavyzdžių, kaip investuojamos „NextGenerationEU“ lėšos padeda stiprinti aukštąjį mokslą Lietuvoje ir didinti aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą.

Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, tuo pačiu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų.

Šaltinis – Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje