Balandžio 2 d. įvyko antrasis Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuotas tvarumo forumas, šįkart susitelkęs į tvarios bendruomenės temas ir pavyzdžius. Renginyje „Tvari bendruomenė?“ pranešimus skaitė tvarumo ekspertės, mokslininkės, geraisiais pavyzdžiais dalinosi įvairių kultūros įstaigų ir organizacijų – LNDT, kino centro „Skalvija“, Mo muziejaus, Vilniaus miesto savivaldybės, kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“, Aleknaičių bendruomenės atstovai. Forumą užbaigė diskusija, kaip teatras gali pasitarnauti tvarios bendruomenės kūrimui.

Kai yra jautrumas žmogui šalia – yra ir jautrumas planetai

Tvarumo forumą pradėjęs LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis kalbėjo apie tai, kad kuriant bendruomenę svarbiausia suprasti mažiausią jos narį su jo savitais bruožais: „Kai yra jautrumas žmogui šalia, tai atsiranda ir jautrumas planetai. Kaip esame susiję vienas su kitu tarpusavio saitais, taip saitai sieja ir visą planetą. Svarbu priimti kitokį, kad jis gerai jaustųsi savo šeimoje, mažoje ląstelėje, po to bendruomenėje, valstybėje ir t.t. Tada pokyčiai įvyks ir platesniu mastu.“

Verslo tvarumo ekspertė, VU Komunikacijos fakulteto doc. Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie darnų vystymąsi, aiškindama, kad jam įtaką daro ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai veiksniai. Pasak jos, pagrindinis tvarumo principas yra gyventi patenkinant savo poreikius ir paliekant galimybę patenkinti poreikius anūkams. Ji taip pat pasakojo apie ekosistemų pajėgumą ir atsparumą, pateikdama pavyzdžių, kaip gamta pati geba išsivalyti nuo teršalų. Pranešėja pabrėžė, kad tvarumas visuomenei nėra patogus, kiekvienas nenorime keisti savo gyvenimo būdo, bet tai padaryti būtina.

Mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas

Kauno menininkų namų l.e.p. direktorė, Kaunas 2022 bendruomenių programos „Fluxus Labas“ kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė dalinosi įžvalgomis, kaip kurti tvarią bendruomenę, nurodžiusi, kad labai svarbu atsižvelgti į jos įvairovę, to sąlygojamas įtampas ir galimybes. Svarbu įtraukti tą, kuris labiausiai priešiškai nusiteikęs, atsakant į jo kritiką ir klausimus, kalbantis. Bendruomenei išlikti ir augti, pasak pranešėjos, padeda aktyvus ir motyvuotas bendruomenės lyderis, stiprus branduolys, aktualių temų vystymas, ryšio su kitomis bendruomenėmis palaikymas, veiklų diferencijavimas pagal skirtingus poreikius ir narių įtraukimas.

VU Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto mokslininkė doc. Dr. Sandra Kairė skaitė pranešimą „Mokymasis visą gyvenimą kaip resursas tvariai bendruomenei“. Ji pabrėžė, kad šiuolaikinės visuomenės amžėjimas yra akivaizdus, todėl mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas, suaugusiųjų mokymas dažniausiai kyla iš vidinės motyvacijos (kai vaikų iš išorinės) ir gali būti įvairiausių formų. Mokymasis visą gyvenimą yra būtinas siekiant mažinti atskirtį, skurdą, klimato kaitą ir padeda prisitaikyti prie pokyčių.

Įtraukimas ir motyvacija

Po pietų vyko Gerųjų praktikų pristatymo dalis, kurioje jau apie įgyvendintus ir su bendruomenių įtraukimu susijusius darbus bei projektus pasakojo įvairių organizacijų atstovai.

Režisierė, viena iš LNDT meno vadovų Eglė Švedkauskaitė pasakojo apie Lietuvos nacionaliniame dramos teatre neseniai sukurtas Gaires, skirtas menininkams, kurie nėra LDNT darbuotojai, bet prisideda kuriant įvairius spektaklius. Pasak jos, siekis sukurti tokį dokumentą kilo norint supažindinti teatre dirbančius menininkus su LNDT vertybėmis ir bendrais siekiais: atsakingai formuoti užsakymus, tausoti išteklius, laikytis pagarbaus bendravimo ir tvarkos bendrose erdvėse.

Mo muziejaus Edukacinių ir lankytojų patirties projektų koordinatorė Karilė Mozerytė pristatė motyvacines priemones, kurias muziejus taiko dirbdamas su gidais, edukatoriais ir savanoriais. Įvairiapusiškiausia bendruomene pranešėja įvardijo savanorius, kurie yra labai įvairaus amžiaus ir profesijų. Siekiant motyvuoti edukatorius ir gidus muziejus taiko įvairias jų skatinimo priemones, į kurias įeina ir finansinis skatinimas, nuolaidos, narystės kortelės, įtraukinimas į ilgalaikius projektus ir kolegų vertinimo sistema.

Meno edukatorius ir kultūros veiklų kūrėjas Vilius Vaitiekūnas pasakojo apie Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę Akeem, kurią įkūrė paveldėjęs seną mokyklą Pakruojo rajone, siekdamas įgyvendinti bendruomeninę iniciatyvą ir kurti galimybes kultūros kūrėjams ir tyrėjams įgyvendinti socialiai atsakingus bei vietai jautrius projektus. Pasak pranešėjo, vienas iš didžiausių iššūkių jo veikloje – įtikinti menininkus važiuoti kurti į tolimą vietą. Išsikėlę tikslą 500 kv. m. pastatą įrengti už 400 tūkst. eurų, jie jo sėkmingai siekia, o naujai kuriama šokio salė jau sulaukė populiarumo tarp menininkų – vasarai yra rezervuota 70 proc. datų.

Pramonės ir meno bendradarbiavimas

Panevėžio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė dalijosi sėkmingais meno ir pramonės bendradarbiavimo pavyzdžiais. Pranešėja sakė, kad iš visų Panevėžio įmonių, į kurias kreipėsi, atsisakiusi bendradarbiauti buvo tik viena. Parodžiusi ne vieną vaizdo įrašą iš jau įgyvendintų projektų, G. Laurinavičiūtė, teigia, kad keičiasi Panevėžio įvaizdis, į jį gyventi grįžta daug jaunų žmonių, bendruomenės noriai jungiasi į netradicinius projektus, o didelių pramonės įmonių darbuotojai yra potenciali kultūros renginių auditorija. Anot Gitos Laurinavičiūtės, Panevėžyje yra be galo daug fotogeniškų vietų, kurias galima naudoti įgyvendinant kino, šokio, teatro ir kitokius meninius projektus.

Kino centro „Skalvija“ vadovė Vilma Levickaitė pasakojo apie jau nuo 2008 m. įgyvendinamą Kino akademijos programą, skirtą paaugliams ir jaunimui. Šioje akademijoje mokėsi ir ne vienas dabar jau garsus kino kūrėjas, bet V. Levickaitė pabrėžė, kad siekis ugdyti kino profesionalus, kurti žvaigždes nėra pagrindinis akademijos tikslas, kur kas svarbiau edukuoti jaunimą, kad jis mokėtų pasirinkti gerą kiną, formuoti jaunuomenės skonį ir suvokimą apie kino meną. Pranešėja taip pat pasakojo apie edukatorių ugdymą ir apie suaugusiųjų auditorijos sutelkimą per Kino klubo veiklas.

Žali sprendimai Vilniaus mieste

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pasakojo apie gautą Žaliosios Europos sostinės titulą, ir kokie 7 kriterijai buvo vertinami mieste prieš jį suteikiant. Vicemerė pristatė Vilniuje įgyvendintus tvarius sprendimus: 61 proc. Vilniaus teritorijos yra žaliosios erdvės, o 95 proc. vilniečių gyvena 300 m. atstumu iki žaliosios erdvės. Per pastarąjį dešimtmetį dviračių takų ilgis išaugo nuo 30 km iki 170 km, veikia plati dalinimosi transportu sistema (automobilių nuoma, paspirtukai, dviračių nuoma, jungtinis parkingo bilietas), šimtas nutolusių saulės elektrinių tiekia energiją daugiau nei pusei miesto mokyklų ir darželių, mieste yra 250 elektromobilių įkrovimo stotelių, veikia išmanus lietaus vandens valdymas, vyksta intensyvus miesto želdinimas, gatvių humanizavimas ir kita.

Stiprūs nariai augina stiprią organizaciją

Popietę dalyviai persikėlė į LNDT fojė, kur vyko diskusija „Teatras, kaip įrankis tvarios bendruomenės kūrimui“, moderuojama Rugilės Matusevičiūtės. Diskusijoje dalyvavo LR kultūros ministerijos kanclerė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė, LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto patarėja Beatričė Umbrasaitė, menų agentūros, „Artscape“ įkūrėja ir vadovė Aistė Ulubey.

Kalbėta, kad pasikeitė požiūris į menininką, kad kuriant negalima tiesiog reikalauti ir primesti savo vienos tiesos, svarbu kolegiškumas, kito priėmimas, ribų užsibrėžimas. „Art scape“ vadovė Aistė Ulubey pasakojo, kad dirba ten, kur atsiranda įtraukties problemų ir kad kalbant apie tvarią įtrauktį svarbu, kad tai nebūtų vienkartiniai projektai. Būdų tam yra daug, jų reikia ieškoti atsakingai.

Rūta Stepanovaitė sakė, kad socialinis tvarumas susijęs su žmonių kompetencijomis, svarbi vadovų investicija į darbuotojus. Kalbėjusieji sutiko, kad stiprūs nariai augina stiprią organizaciją ir svarbu kylančias iniciatyvas paversti ilgalaikiu standartu. Diskusijoje buvo prisiminti ir vietos bendruomenes įtraukiantys teatro projektai „Žalia pievelė“ (LNDT sukurtas spektaklis pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir Visagino gyventojų pasakojimus sukurtas spektaklis) ir „Nežinoma žemė – Šalčia“ (sukurtas pagal šalčininkiečių pasakojimus) ir kiti.

Tvari bendruomenė, pasak diskusijos dalyvių, tai pasitikėjimu ir bendromis vertybėmis grįsta bendruomenė, kurioje yra sveiki ryšiai ir kuri save suvokia kaip vieną sistemą.

Daug su tvarumu susijusių veiklų LNDT

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta daug su tvarumu susijusių veiklų. Po rekonstrukcijos užtikrinus viso pastato energetinį efektyvumą, teatras ieško ir daugiau būdų tvaresnei veiklai – pernai įsigijo dalį nutolusios saulės energijos elektrinės, kuri pagamina apie 90 proc. teatro sunaudojamos elektros energijos.

Nuo 2022 m., LNDT prisijungus prie Tvaraus teatro aljanso žaliai aplinkos kaitai skatinti – STAGES (kuriame bendradarbiaujama su 13 užsienio partnerių) buvo sukurtas pirmas tvariais metodais paremtas spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“, rež. Antanas Obcarskas, taip pat skatinama ir kituose spektakliuose antrą kartą panaudoti scenografiją ar kostiumus, organizuojamos meno ir mokslo rezidencijos (pirmąją laimėjo Paulius Markevičius, šiuo metu vyksta atranka į antrąją). Teatre atlikta tvarumo savianalizė, į kurią buvo įtraukti visų skyrių atstovai, vyko reguliarūs susitikimai. Gavus savianalizės rezultatus, įgyvendinti pokyčiai, susiję su atliekų rūšiavimu, popierinių dokumentų atsisakymu, gerinamos darbuotojų sąlygos, krūviai, kompetencijos kėlimas.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras taip pat siekia dalintis žiniomis, kurias įgyja dalyvaudamas tarptautiniame projekte STAGES su vietos kolegomis, paskatinti juos mąstyti apie pokyčius ir tvaresnius sprendimus. Pernai surengtas pirmas tvarumo forumas „Tvarus teatras?“, šiemet – „Tvari bendruomenė?“.

Nuotraukos Roko Morkūno

Šaltinis – Lietuvos nacionalinis dramos teatras