Aplinkos ministras Povilas Poderskis su Lietuvos delegacija dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos aplinkos ir klimato ministrų susitikime Danijoje.

Neformaliame susitikime aptarta daug svarbių klausimų, tarp kurių: pasirengimas 30-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai, Europos klimato politika po 2030 m. bei ES strategija dėl pasaulinio teisiškai įpareigojančio taršos plastiku mažinimo susitarimo.

Išreiškęs pasitikėjimą Danijos pirmininkavimu ir palinkėjęs sėkmės vedant derybas, ministras P. Poderskis akcentavo globalių klimato kaitos švelninimo užmojų didinimą, patvirtinant COP30 sprendimus su visų pasaulio šalių, ypač augančios ekonomikos šalių, įsipareigojimais Paryžiaus susitarimo 1,5oC globalios temperatūros nepadidėjimo tikslui išlaikyti. „ES turėtų skatinti tarptautinius partnerius bendradarbiauti, nustatant anglies dioksido kainas, diegiant inovacijas ir partnerystes, sudarant prekybos susitarimus ir abipusius aljansus, kad būtų rasti sprendimai, kurie ne tik padėtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir sutelktų lėšų tvarioms investicijoms bei užtikrintų ekonomikos augimą”, – kalbėjo P. Poderskis.

Europos klimato politikos tikslai po 2030 m.

Neformaliame susitikime šalys narės taip pat aptarė ES 2035 m. ir 2040 klimato tikslus bei priemones jiems pasiekti. Lietuvos delegacija atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu suderinti ES užmojus su realiomis visų ES valstybių narių galimybėmis, atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius ir konkurencingumo iššūkius bei užtikrinant vienodas sąlygas ES pramonei.

„Todėl pirmas esminis elementas – įgyvendinti dokumentų rinkinį „Fit for 55“, o siekiant sparčiai dekarbonizuoti energetikos sektorių – sumažinti iškastinio kuro importą, ypač iš agresyvių trečiųjų šalių, paspartinti inovatyvių technologijų diegimą ir sumažinti administracinę naštą”, – teigė Aplinkos ministerijos kanclerė Sigita Vasiljevaitė.

Ji taip pat išsakė Lietuvos poziciją, jog būtina aiškiau apibrėžti sektorių tikslų struktūrą ir pastangų pasidalijimą tarp valstybių narių bei atlikti išsamų poveikio vertinimą valstybių narių lygmeniu. „Turime užtikrinti, kad tolesnis anglies dioksido išmetimo mažinimas ES atitiktų užmojus, išteklius ir solidarumą, o ES įsipareigojimai klimato srityje būtų veiksmingi ir plačiai remiami”, – teigė S. Vasiljevaitė.

Dėmesys plastiko taršos problemai

Šiame susitikime taip pat daug dėmesio skirta aptarti plastiko taršos problemą. Ministrai diskutavo apie tai, kaip ES ir jos valstybės narės gali maksimaliai padidinti savo įtaką ir poveikį mažinant taršą plastiku tarptautiniu mastu, nepaisant to, kad ES gamybos dalis yra palyginti nedidelė.

Kanclerė S. Vasiljevaitė, išsakydama Lietuvos poziciją teigė, kad sutartis dėl plastiko taršos turi apimti ne tik atliekų tvarkymą, bet visą plastiko gyvavimo ciklą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog šalys narės savo derybines pastangas turi nukreipti į tas vis dar dvejojančias šalis, kurios gamina plastikinius produktus, ypač Kiniją, atidžiai išnagrinėjant jų pozicijas.

Aptarus konkrečius pasiūlymus dėl būtinybės pasauliniu mastu uždrausti kenksmingiausias chemines medžiagas plastikiniuose gaminiuose ir siekį uždrausti bent vieną mažiausiai reikalingą plastikinį gaminį, S. Vasiljevaitė atkreipė dėmesį, kad sutartoms priemonėms įgyvendinti reikės ir papildomų finansinių išteklių. „Todėl labai svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp finansavimo ir veiksmingo įsipareigojimų įgyvendinimo, kad nebūtų sukurtas „tuščio čekio“ efektas.”, – teigė S. Vasiljevaitė.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija