Lapkričio 1-oji – nuoširdus minimalizmas pagerbti mirusįjį

2024-10-31

Atliekų kultūra

Atvykę pagerbti artimųjų atminimo, dažnas susimąstome apie laikinumą ir amžinumą. Tampa aišku, kad gamta ir mes – šio amžino rato dalyviai. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir kapinėse – svarbu nepalikti nereikalingo pėdsako.

Lapkričio 1-ąją Lietuvoje minime Visų šventųjų dieną, kai tuo laikotarpiu tradiciškai lankome artimųjų kapus ir prisimename išėjusius. Deja, tai kartu reiškia ir itin didelį atliekų kiekio padidėjimą kapinėse – išmetama daugybė, plastikinių ir stiklinių žvakių, dirbtinių gėlių.

Kviečiame pažvelgti į mirusiųjų pagerbimą iš naujos perspektyvos – sąmoningo minimalizmo, kuriame dera pagarba artimui, gamtai, ilgaamžis grožis ir tvarumas.

Atliekų problema kapinėse

Kapinės – tai ne tik mūsų artimųjų amžino poilsio vieta, bet ir tam tikras gamtos prieglobstis, visa ekologinė sistema, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias atliekas jose paliekame po savęs.
UAB „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė pastebi: „Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos kapinėse per pirmąsias lapkričio savaites atliekų kiekis išauga 6-8 kartus lyginant su kitais mėnesiais. Bendrai, kiekvienais metais kapinėse atliekų kiekis išauga beveik 20 proc. Didelė dalis šių atliekų yra sunkiai perdirbamos arba išvis neperdirbamos“.

Kapinių atliekas sudaro plastikinės ir stiklinės žvakės bei jų dangteliai, dirbtinės gėlės ir vainikai. „Šie vienkartiniai plastikiniai gaminiai gamtoje suyra tik per šimtus metų, o jų perdirbimo galimybės labai ribotos. Vienas plastikinis žvakės indelis, sudegus liepsnai, tampa sunkiai perdirbamas, o dirbtinės gėlės ir vainikai negrįžtamai tampa ilgaamžėmis atliekomis. Norėdami prisidėti prie švaresnės ateities, turime pažvelgti į alternatyvius mirusiųjų pagerbimo būdus, kurie nekenkia gamtai“, – vardija UAB „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė.

Rūšiavimas ir perdirbimas – sąmoningumo augimas

„Vis daugiau žmonių Lietuvoje pradeda rūšiuoti kapinių atliekas, tačiau vis dar daroma klaidų tinkamai atliekas išrūšiuojant. Dažniausiai prižiūrint artimųjų kapus visos susidariusios atliekos surenkamos kartu ir išmetamos į mišrių kapinių atliekų konteinerius, nepaisant to, kad daugelis kapinių jau turi atskirus konteinerius stiklui, plastikui, biologiškai suyrančioms ir kitoms atliekoms. Atliekų rūšiavimo efektyvumas priklauso nuo lankytojų sąmoningumo. Tinkamai išrūšiavus susidariusias atliekas – sumažės atliekų tvarkymo išlaidos bei generuojama tarša. Ypatingai reiktų atkreipti dėmesį į žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų atskyrimą nuo kitų atliekų, tai pirmiausias ir reikšmingiausias žingsnis tvarkant kapinių atlieką. Kitas svarbus aspektas yra plastiko, stiklo atliekų sumažinimas, o tam reikia pagalvoti, ar tikrai verta kapavietėje degti daugiau nei vieną žvakutę“, – pataria atliekų tvarkymo įmonės specialistė D. Lubė.

Kapinėse svarbu laikytis keleto pagrindinių taisyklių, kaip, sutvarkius kapus, tinkamai pasirūpinti susidariusiomis atliekomis.

Kapinėse svarbu atskirti šias atliekas: biologiškai suyrančias atliekas, stiklą, plastiką ir kitas atliekas.

  • Stiklinės žvakidės, nesvarbu, su vašku ar ne, metamos į stiklui skirtą rūšiavimo konteinerį.
  • Biologiškai suyrančias atliekas: lapus, žolę, smulkias ar stambesnes šakeles, medienos atliekas, nuvytusias gėles svarbu mesti į specialius didmaišius ar aptvertas aikšteles.
  • Plastikiniai žvakių įdėklai, plastikinės gėlės, plastikiniai vazonėliai, plastiko maišeliai keliauja į plastiko atliekų konteinerį.
  • Dėžės, pakavimo maišeliai, popierius, kartonas rūšiuojami popieriui skirtuose konteineriuose.
  • Metalinį vainiko karkasą, metalinius žvakidžių dangtelius reikia mesti į plastiko ir/ar metalo rūšiavimo konteinerį.

Populiarėjantys tvarumo pavyzdžiai pasaulyje

Pasaulyje visų Šventųjų diena (arba „Vėlinės“, kai kuriose šalyse), turi skirtingas tradicijas, susijusias su mirusiųjų pagerbimu. Nors šios tradicijos iš esmės susitelkia į pagarbaus lankymo ritualus kapinėse, kai kurios šalys ar regionai siūlo įdomių, kūrybingų ir net inovatyvių būdų, kaip galima paminėti šią dieną.

Prancūzijoje kapinių lankymas lapkričio 1-ąją pasižymi paprastumu ir elegancija. Dažniausiai kapai puošiami natūraliomis gėlėmis – chrizantemomis, kurios laikomos šios dienos simboliu. Populiarėjant minimalistiniam požiūriui į dekoracijas, svarbiausiu akcentu išlieka pagarba ir natūralumas, o ne perteklinė prabanga.

Italijoje kapų lankymo tradicijos labai asmeniškos ir šeimos dažnai praleidžia daug laiko, kad papuoštų kapą kuo ypatingiau. Rankų darbo dekoracijos – tiek iš gėlių, tiek iš kitų natūralių medžiagų – tampa vis populiaresnės. Būtų galima pasiskolinti šią idėją ir kurti individualizuotus atminimo ženklus ar dekoracijas, pagamintas iš natūralių medžiagų, atspindinčias artimųjų gyvenimus.

Skandinavijos šalys jau kelis dešimtmečius praktikuoja „natūralių kapaviečių“ tradiciją, kur kapai dekoruojami akmenimis, vietiniais augalais, kurie natūraliai įsilieja į aplinką. Šiuose kapuose nenaudojami plastikiniai vainikai ar žvakės.

Didžiojoje Britanijoje populiarėja „žalieji laidojimai“ – tokiose kapinėse naudojami biologiškai skaidūs antkapiai, o kapų puošimui dažnai pasirenkamos natūraliai suyrančių medžiagų dekoracijos, todėl kapavietės išlaiko natūralumą ir nekenkia gamtai.

Vienos išskirtinių yra Woodstock kapinės (JAV), kuriose palaidoti žymūs muzikantai, o atminimo vietose pasirenkamos natūralios medžiagos, vengiant neekologiškų sprendimų ir laikantis tvarumo principų. Viena iš išskirtinių Woodstoock kapinių ypatybių yra galimybė pasirinkti natūralų laidojimą. Tai apima laidojimą be betoninių ar metalinių karstų, vengiant balzamavimo chemikalų, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.

Tvarių atminimo vietų pavyzdžių matome ir tarp žymių žmonių, pavyzdžiui:

  • Anita Roddick, ekologiškai sąmoninga „The Body Shop“ įkūrėja, palaidota natūralaus laidojimo kapinėse, kuriose nėra tradicinių paminklų ar perteklinių dekoracijų. Jos kapavietė atspindi jos tvarumo filosofiją ir rūpinimąsi gamta.
  • Princesė Diana – nors jos laidotuvių ceremonija buvo didinga, ji palaidota gamtos apsuptyje esančioje privačioje saloje, apsuptoje vandens, be didžiulių paminklų ar puošmenų. Tai simbolizuoja jos rūpestį žmonėmis ir aplinka, atspindint minimalistinį požiūrį.
  • Steve Jobs (JAV), „Apple“ įkūrėjas, puikiai žinomas dėl savo minimalistinės estetikos, palaidotas paprastoje kapavietėje be didingų paminklų, puikiai derančioje prie aplinkos ir atspindinčią jo tikėjimą paprastumu.
  • Karl Lagerfeld (Prancūzija), žinomas dizaineris buvo kremuotas, o jo pelenai palaidoti šeimos kapavietėje, kuri yra be ištaigingų paminklų, natūrali ir paprasta.
  • John Lennon (JAV), „The Beatles“ narys, buvo kremuotas ir palaidotas „Strawberry Fields“ centrinėje Niujorko parko dalyje, kur puoselėjama gamtai draugiška erdvė be plastiko ar dirbtinių dekoracijų.

Paprasti būdai prisidėti prie tvarumo

Kiekvienas iš mūsų gali daryti pokyčius, kurie prisidėtų prie atliekų mažinimo ir kapų tvarkymo tradicijos atnaujinimo, mažais žingsniais ir dideliais rezultatais:

  • Ilgaamžiai žvakių indai. Vietoje vienkartinių plastikinių žvakių pasirinkime stiklinius indelius su žvakių kapsulėmis. Indeliai yra atsparūs karščiui ir gali būti pripildyti nauju vaško sluoksniu (kapsulėmis), todėl tarnauja ilgiau.
  • Natūralios gėlės, augalai, vainikai ir dekoracijos. Dirbtinių gėlių ar vainikų vietoje pasirinkime gyvus, sezoninius augalus ar puokštes, kurie natūraliai nyksta ir virsta trąša gamtai. Galima rinktis vainikus iš natūralių medžiagų, kaip samanos, kankorėžiai ar šakelės, uogos, kurie natūraliai suyra ir sugrįžta į gamtą. Jos tampa ne ilgaamže tarša, bet natūralios kilmės atliekomis, praturtinančiomis dirvožemį. Tokie sprendimai yra ne tik estetiški, bet ir saugūs aplinkai.
  • Pakartotinio naudojimo sprendimai. Vietoje plastikinių, vienkartinių vazų pasirinkime keramikines ar metalines vazas, kurios tarnauja ilgus metus ir išsaugo estetinę kapo išvaizdą. Taip pat rinkimės metalinius vainikų rėmus, kuriuos galima atnaujinti natūraliomis medžiagomis (pvz., samanomis, šakelėmis).