Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes, įmones, įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir visus piliečius, besidominčius klimato kaitos klausimais, prisidėti prie šeštosios Klimato savaitės organizavimo. Ši savaitė, vyksianti 2024 m. spalio 21–27 dienomis, suteikia galimybę inicijuoti renginius ir veiklas, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti ir patiems tapti aktyviais klimato kaitos sprendimų kūrėjais.

Siūlymus dėl planuojamų renginių galima teikti iki spalio 10 d., užpildant anketą apie numatomas iniciatyvas, kurios atkreiptų dėmesį į klimato kaitą. Atrinktos iniciatyvos bus įtrauktos į oficialią Klimato savaitės programą ir viešinamos Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Praėjusių metų Klimato savaitės renginių informacija skelbiama portale klimatokaita.lt.

Klimato krizė, kelianti didžiulę grėsmę ekosistemoms ir žmonijai, tebėra didžiausias mūsų laikų iššūkis. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, šių metų birželį jau 13-ą mėnesį iš eilės buvo fiksuojami pasaulinės temperatūros rekordai, taip pat 12-ą mėnesį iš eilės vidutinė pasaulinė oro temperatūra viršija iki pramoninio laikotarpio lygį 1,5 °C. Anglies dvideginio (CO₂) koncentracija atmosferoje toliau sparčiai auga ir šiuo metu pasiekė didžiausią lygį per 800 000 metų. 2023-ieji metai visame pasaulyje buvo šilčiausi per daugiau nei 100 000 metų, o Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas – nuo 1980-ųjų žemyne atšilimas buvo maždaug dvigubai spartesnis nei visame pasaulyje.

Apie visuotinio atšilimo padarinius liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 1980-ųjų iki 2022 m. klimato krizės sukeltos ekstremalios orų sąlygos ES valstybėms narėms padarė 650 mlrd. eurų nuostolių. Lietuvos patirti nuostoliai vien 2022 metais siekė 243 mln. eurų.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), pagrindinė mokslinė institucija, atsakinga už klimato kaitos vertinimą, pabrėžia, kad jei pasaulinė temperatūra viršys 3°C, ekonominiai nuostoliai Europos Sąjungoje iki 2050 metų sieks 2,4 trilijono eurų. Ekspertai įspėja, kad klimato kaitos poveikis ne tik stiprės, bet ir taps negrįžtamas, jei nesumažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.

Mokslininkų teigimu, atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas ir naujų technologijų diegimas, ne tik mažina klimato kaitą, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos plėtros, energetinės nepriklausomybės, naujų darbo vietų kūrimo bei sveikesnės aplinkos užtikrinimo, todėl būtina apie kylančius iššūkius kalbėti atvirai bei ieškoti bendrų sprendimų. Kiekvieno iš mūsų įsitraukimas yra esminis, kad galėtume sumažinti klimato kaitos padarinius ir užtikrinti šviesesnę ateitį.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija