AB „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos nafta“) kartu su Lietuvos ir Latvijos cemento gamintojais bei keliomis transportavimo bendrovėmis planuoja įgyvendinti anglies dvideginio (CO2) sugaudymo, surinkimo ir transportavimo į nuolatinio saugojimo vietą Šiaurės jūroje projektą. Šia paslauga galės naudotis įmonės, kurioms sunku pasiekti dekarbonizacijos tikslų naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius.

Rūta Tumėnienė, „KN Energies“ Naujų energijos rūšių vadovė, pažymi, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (angl. Carbon Capture and Storage – CCS) projektai yra būtini, jeigu Europos Sąjunga (ES) nori tapti klimatui neutralia CO2 atžvilgiu iki 2050 m.

Jie ypač aktualūs tokioms pramonėms šakoms, kuriose anglies dvideginis susidaro kaip šalutinis produktas – pavyzdžiui, cemento pramonei. Šia galimybe domisi ir energijai imlių ūkio šakų atstovės: chemijos, naftos perdirbimo ir kitos bendrovės.

ES per metus išmeta daugiau kaip 3 gigatonų (Gt) CO2 ir apie trečdalis šio kiekio (0,7– 1 Gt CO2) tenka sunkiai prie naujų reikalavimų prisitaikančiai pramonei.

Kuria vertės grandinę

Šiuo metu ES įgyvendinami 43 anglies dvideginio nuolatinio saugojimo geologinėse struktūrose projektai, o pridėjus CO2 sugaudymo ir vertės grandinės projektus šis skaičius viršija 100. Pastarieji užtikrina CO2 sugaudymą, surinkimą ir transportavimą iki nuolatinės saugojimo vietos.

„Nepaisant visų šių pastangų, iki 2030 m. planuojamuose įgyvendinti projektuose galima bus saugoti tik apie dešimtadalį to kiekio, kurį išmeta prie CO2 emisijos mažinimo sunkiai prisitaikanti ES pramonė, todėl yra didelis poreikis spartinti šių projektų vystymą , – akcentuoja R. Tumėnienė.

AB „Akmenės cementas“, AB „KN Energies“, „Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.„ ir „SCHWENK Latvija SIA“ 2022 m. įkūrė „CCS Baltic Consortium“ konsorciumą.

Projekto tikslas – Lietuvoje ir Latvijoje sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vertės grandinę, kuri apimtų pramonėje susidarančio CO2 surinkimą ir transportavimą į stambias nuolatines jo saugojimo vietas Šiaurės jūroje, nes geologinis CO2 saugojimas Lietuvoje ir Latvijoje nėra leidžiamas.

Sulaukė Komisijos pritarimo

2023 m. Europos Komisija šiam projektui suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą.

Statuso suteikimas reiškia, kad projektas pripažintas svarbiu tarpvalstybiniu infrastruktūros projektu, kuris reikšmingai prisidės prie ES energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. PCI projektams suteikiama nemažai privalumų, tarp kurių – greitesnis reikalingų statybos ir aplinkosauginių leidimų išdavimas, palankesnis reguliacinis požiūris siekiant užtikrinti, kad projektai atitiktų ES energetikos ir klimato tikslus bei teisė gauti finansinę paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Europos klimato teisės akte įtvirtintas siekis iki 2030 m. bent 55% sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį.

Anot R. Tumėnienės, nuo 2026 metų bus mažinamos tam tikros šiuo metu pramonei taikomos lengvatos dėl taršos leidimų, todėl šie leidimai gali reikšmingai pabrangti.

„Bloomberg New Energy Finance“ prognozuoja, kad taršos leidimų kaina 2030 m. gali pakilti iki 150 Eur – tai beveik dvigubai daugiau už dabartinę kainą.

Technologijos žinomos

„KN Energies“ Naujų energijos rūšių vadovė pasakoja, kad CO2 sugaudymas ir laidojimas žemės gelmėse jūroje yra seniai vystoma technologija. Naftos gavybos bendrovės CCS technologiją pradėjo naudoti nuo 1970 m. 1990 m. Norvegijoje Šiaurės jūros geologinėse struktūrose pradėtas įgyvendinti „Sleipner“ projektas, kai buvo pradėtas saugoti CO2, susidarantis išgaunant gamtines dujas. Šis projektas įrodė, kad didelio masto CO2 saugojimas žemės gelmėse yra techniškai įmanomas, o ši technologija sėkmingai taikoma jau daugiau nei dvidešimt metų. Nuo 2020 m. ši technologija sulaukia žymiai daugiau dėmesio, nes gali reikšmingai prisidėti prie CO2 išmetimų į atmosferą mažinimo.

„Šiaurės jūroje jau yra tam dalinai išvystyta saugojimo infrastruktūra – naftos ir dujų rezervuarai, gavybos platformos, kurias galima pritaikyti CO2 saugojimui, telkinių dydis leistų saugoti CO2 iš daugelio projektų ar net šalių. Tai sumažintų tokių projektų sąnaudas ir sutrumpintų jų įgyvendinimo trukmę“, – akcentuoja R. Tumėnienė.

„CCS Baltic Consortium“ konsorciumo projekte numatyta abiejose cemento gamyklose: AB „Akmenės cementas“ ir „SCHWENK Latvija SIA“, – įrengti CO2 surinkimo įrangą. Bendrovės šiuo metu sprendžia, kokią emisijų surinkimo technologiją pasirinkti.

„KN Energies“ šiame projekte yra atsakinga už anglies dvideginio transportavimą sausuma, laikiną saugojimą Klaipėdos uoste ir jo pakrovimą į laivus.

„Pradžioje svarstėme CO2 gabenimą geležinkeliu ir keliais, bet vėlesnė analizė parodė, kad racionalu tai daryti vamzdynais, todėl pradėjome bendradarbiauti su Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Amber Grid“ ir dujotiekių operatore „Conexus Baltic Grid“ dėl galutinio sprendimo“, – apie projekto eigą pasakoja „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė.

Bet kokiu atveju bus numatytos visos trys CO2 transportavimo galimybės, nes prie projekto galės prisijungti ir kitos, mažesnes emisijas turinčios pramonės įmonės.

Pasidalina darbais

Planuojama, kad šis CO2 krovinys atvyks į Klaipėdą, kur „KN Energies“ ketina pastatyti šio krovinio laikino saugojimo terminalą ir įrengti pakrovimo ir iškrovimo įrangą.

„Šiuo metu planuojame, kad terminalo pajėgumai bus 2 mln. tonų per metus, tačiau esant poreikiui juos galima bus padidinti iki 4 mln. tonų per metus“, – pažymi R. Tumėnienė.

Šio krovinio transportavimu jūra užsiims „Larvik Shipping AS“ bei „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd. Jos ketina pasirūpinti laivais, kurie galėtų CO2 krovinį nugabenti į jų ilgalaikio saugojimo vietą jūroje.

„CO2 ilgalaikio saugojimo vietos vystymas nėra šio projekto dalis – dėl konkrečios ilgalaikio saugojimo vietos naudojimo projekto apimtyje konsorciumo šalys numato apsispręsti iki 2027 m.“, – aiškina Naujų energijos šaltinių vadovė.

Saugojimo vieta galėtų būti Šiaurės ar Baltijoje jūrose, kur šiuo metu yra vystomi CO2 nuolatinio saugojimo projektai.

Galutinis sprendimas – 2027 m.

„Šiuo metu konsorciumas atlieka komercines ir technines studijas – kai jos bus baigtos – 2027 m. – kartu su savo partneriais turime priimti sprendimą dėl investicijų, o patį projektą planuojama įgyvendinti 2030 m.“, – laiko riboženklius nurodo R. Tumėnienė.

Anot jos, CCS projekto įgyvendinimas ir emisijų mažinimas reikalauja reikšmingų investicijų į CO2 surinkimo, transportavimo infrastruktūrą, todėl reikės tiek politinės, tiek ir finansinės paramos iš tarptautinių bei nacionalinių fondų.

„Sleipner“ projektas, pradėtas dar 1990-aisiais, ir vėliau sekęs „Northern Lights“ projektas Norvegijoje yra išskirtiniai CO2 saugojimo jūros geologinėse gelmėse pavyzdžiai. Kaip rodo gerai žinomas „Northern Lights“ projektas, tokio masto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) iniciatyvos gali būti įgyvendintos tik esant stipriai finansinei ir politinei nacionalinei paramai. Šie projektai puikiai demonstruoja, kaip nacionalinės lėšos ir politinis palaikymas tampa esminiu veiksniu plėtojant inovatyvias technologijas, skirtas kovai su klimato kaita ir emisijų mažinimui“, – pažymi R. Tumėnienė.

Ji primena, kad ES dekarbonizacijos tikslą užsibrėžė pasiekti iki 2050 m., tačiau paskutinės analizės ir ataskaitos rodo, kad pramonei tai padaryti bus sunkiau nei buvo galvojama iki šiol – atotrūkis tarp politinių ambicijų ir prognozuojamų emisijų yra gana didelis nuo 2030 metų, todėl pramonė atitinkamus sprendimus turi priimti jau dabar.

Šaltinis – KN Energies | Verslo žinios