Jau kurį laiką tvarumo tematika dominuoja kone visose gyvenimo srityse. Šis žodis vis dažniau girdimas tiek žiniasklaidoje, tiek moksliniuose darbuose, nes šiandieniniams iššūkiams reikia efektyvių ir ilgalaikių sprendimų. Tvarumas tapo neišvengiama būtinybe įvairiose srityse – nuo verslo ir politikos iki švietimo bei mokslinių tyrimų.

Ne išimtis ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris vis labiau siekia atliepti tvarumo tematiką, integruodamas šią koncepciją į savo veiklas ir strategijas.

Universiteto bendruomenė supranta, kad tvarumo principai neturėtų apsiriboti tik teoriniais svarstymais, bet turi tapti realia praktika, kuri galėtų būti pritaikoma kasdienėje veikloje. Todėl tiek dėstytojai, tiek studentai yra skatinami tvariai mąstyti ne tik vykdydami mokslinius tyrimus, bet ir priimdami svarbius sprendimus bei pasirinkimus.

KTU reguliariai investuoja į aplinkai palankias technologijas, energijos taupymą ir atliekų mažinimą, tuo pačiu skatina studentus kurti inovatyvius sprendimus, prisidedančius prie aplinkos kokybės gerinimo. Taipogi universitetas yra įsitraukęs į ne vieną tarptautinį tvarumo projektą, bendradarbiauja su verslo atstovais ir stengiasi būti sektinu pavyzdžiu kitiems.

Didesnis dėmesys tvarumui

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė prof. Žaneta Stasiškienė pastebi, kad tvarumo neįmanoma apibūdinti vienu žodžiu, nes tai yra itin plati tema. Stebint naujausias tendencijas pasaulio mokslininkai, politikai ir nuomonės formuotojai prognozuoja, kad 2024 metais išskirtinio dėmesio sulauks apie dešimt sričių, kuriose bus aptariamos tvarumo naujovės ir inovacijos.

„Viena pagrindinių diskusijų krypčių – tvarumo atskaitomybės era. Nors apie tvarumą kalbama daug, daugelis vis dar nežino, kaip tiksliai jį įvertinti ir išmatuoti. Šiuo metu egzistuoja šimtai skirtingų tvarumo vertinimo sistemų, todėl vis dažniau kyla klausimas apie tvarumo teisinį reglamentavimą ir tai, kaip valstybės bei regionai nusistato atskaitos taškus, siekiant objektyviai įvertinti pasiektą pažangą“, – sako KTU mokslininkė.

Jos teigimu, KTU bendradarbiavimas su pramone parodo, kad „Green Deal“ (liet. Žaliasis kursas) yra sprendimas, o ne kliūtis. Kovai su „žaliuoju smegenų plovimu“ skirtas reglamentas suteikia galimybę viską tiksliai apskaičiuoti ir skaičius paremti realiais faktais, taip užkertant kelią faktais ir įrodymais neparemtam populizmui.

Gamtiniai ištekliai – baigtiniai

Profesorė atkreipia dėmesį, kad plačiąja prasme KTU veikla – nuo fakultetų ir mokslo institutų iki praktinių sprendimų bei naujų projektų idėjų – grindžiama išmatuojamumu bei naujais, optimaliais metodais, palengvinančiais kasdienį gyvenimą.

Kitu svarbiu akcentu laikomas bioįvairovės ir gamtinių išteklių išsaugojimas. Tai ypač svarbu kuriant naujus produktus, technologijas, verslo modelius, vadybos sistemas bei valstybės ir miesto lygmens strategijas, kuriomis siekiama išsaugoti bioįvairovę ir gamtinius išteklius nesustabdomos plėtros kontekste.

Pasak jos, itin svarbu yra saugoti gamtinius išteklius, nes ne visi jų yra atkuriami ir išgaunami, o juk to reikia ateities kartoms, kad galėtų gyventi be didesnių rūpesčių. Tuo pačiu būtina užtikrinti žiediškumo rato uždarymą, kuris atsirado kaip būtinybė, siejama su gamtiniais ištekliais.

„Ne tik atliekas žaliavomis paversti galime, bet drąsiau kalbėti reikia ir apie ekologinį projektavimą bei naujų galimybių kūrimą. Turime vengti brangių arba daug energijos reikalaujančių technologijų kūrimo, todėl tiek technologinių, tiek fundamentaliųjų mokslų fakultetų ar elgsenos pokyčių srityje dirbantys universiteto darbuotojai yra aktyviai įsitraukę į žiediškumo uždarymo procesus įvairiuose etapuose“, – pabrėžia ji.

Mokslininkės teigimu, KTU vystomos ekologinio gaminių projektavimo inovacijos, plečiami žiediniai verslo modeliai, kuriamos naujos technologijos ir medžiagos. Taip pat siekiama išsaugoti energetinių išteklių efektyvumą ir kurti naujas energijos rūšis. Šios veiklos sritys yra gana įvairiapusės, bet viso to nepavyktų įgyvendinti be universiteto mokslininkų indėlio.

Tvarūs produktai – ilgiau tarnaujantys

Vis dažniau pamatuojamumas siejamas su standartų konsolidavimu, nes mokslininkai stengiasi užtikrinti, kad visur būtų galima turėti atskaitos taškus ir pramonės atstovams bei gaminių kūrėjams taptų aišku, kuriuo standartu vadovautis. Tikimasi, kad vieningas standartų konsolidavimas būtų tarsi atraminė bazė, kuria bus galima remtis kuriant strategijas, vertinant įmonių pažangą, kuriant naujus gaminius.

„Tvarios tiekimo grandinės yra glaudžiai susijusios su atsekamumu, nes apima žaliavų išgavimo, gamybos ir tiekimo skaidrumą. Nors pigesni gaminiai gali atrodyti ekonomiškai patrauklūs, vis dėl to tvarūs produktai dažnai yra kur kas kokybiškesni ir ilgiau tarnaujantys, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie yra geresnis pasirinkimas“, – sako KTU APINI vadovė.

Mokslininkai, kūrėjai ir strategijų formuotojai siekia kurti ilgalaikio naudojimo gaminius, pasižyminčius patvarumu ir tinkamumu perdirbimui. Norima, kad tvarumas ir kokybė būtų prioritetai, o pigiausia kaina nebūtų lemiamu veiksniu tiek perkant privačiai, tiek vykdant viešuosius pirkimus.

„Viešieji pirkimai turi keistis iš esmės, todėl daug dirbame kuriant tinkamas strategijas. Būtina auklėti visuomenę, nes dažnai vartotojai neatsižvelgia į ilgalaikę perspektyvą. Tik dalis visuomenės renkasi produktus, atsižvelgdami į ilgalaikes išlaidas, tokias kaip energijos ar vandens naudojimą, gaminio gyvavimo laiką. Šie vartotojai siekia efektyvumo ir kokybės, o mes, kaip mokslininkai ir kūrėjai, turime ieškoti ekonomiškai palankių ir patikimų sprendimų, užtikrinančių gaminių ilgalaikį tarnavimą“, – teigia Ž. Stasiškienė.

Saulės parkai naikina bioįvairovę

Mokslininkai vis dažniau pabrėžia atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulė, vėjas ir vanduo, svarbą, nes jie yra patikimi ir daro minimalų poveikį aplinkai, bet ir šioje srityje būtina rasti balansą. Taip pat svarbu atsižvelgti į bioįvairovės išsaugojimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą. Pastebima, kad dalis Europos valstybių jau susiduria su šia problema pievose ar laukuose statydami saulės parkus, kurie naikina bioįvairovę.

„Siekiant spręsti šią problemą KTU mokslininkai kuria naujas technologijas, leidžiančias transformuoti ir įrengti saulės elektrines ant namų fasadų, langų ar statybinių objektų. Taipogi skiriamas didelis dėmesys ieškant technologijų, leidžiančių kariams mokytis virtualiuoju būdu, skraidyti simuliatoriais, o ne organizuoti pratybas dideliuose plotuose įrengtuose poligonuose, taip naikinant unikalius gamtos kampelius. Tad naujų technologijų kūrimas visapusiškai padėtų spręsti daugelį problemų“, – pabrėžia KTU profesorė.

Ž. Stasiškienės teigimu, šiuo metu vis dažniau kalbama apie atominės energetikos būtinybę, nes ji yra plačiai naudojama daugelyje sričių ir gali tiekti daugiau energijos, užimdama mažiau vietos nei saulės parkai.

Klimato kaita – vis labiau reguliuojama

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisijos (EK) Klimato kaitos generalinis direktoratas (DG CLIMA), vadovaujamas Kurto Vandenberghe, remia mažų, saugių elektrinių su pažangiausiomis technologijomis vystymą, nes jos gamina švarią energiją. Tuo tarpu saulės energijos gamybai reikia kur kas daugiau išteklių, įskaitant retuosius metalus, dažnai išgaunamus politiškai nestabiliose valstybėse, todėl mokslininkams tenka spręsti ir šiuos iššūkius.

Pasak profesorės, klimato kaita tampa vis labiau kontroliuojama, todėl būtina laikytis nustatytų kriterijų, prisitaikant ir švelninant jos poveikį:

„Mūsų mokslininkai intensyviai dirba klimato kaitos srityje – tyrimai, susiję su šia tema, vykdomi kiekviename fakultete bei katedroje. Tai apima ne tik technologijas ir energetiką, bet ir elgsenos pokyčius bei ekosistemų tyrimus. Mokslininkai ne tik seka naujausias aktualijas, bet ir svarsto, kokių technologijų, medžiagų, strategijų ar verslo modelių reikės ateityje tiek Lietuvai, tiek pasauliui“, – sako ji.

Atliekant įvairius mokslinius tyrimus KTU mokslininkai atsižvelgia į gaminių medžiagas, siekiant išsiaiškinti ar jos toksiškos, skleidžia vibracijas, triukšmą, kelia kitus nepatogumus, nes sukurtus galutinius gaminius valdys žmonės, tad būtina išsiaiškinti, kokį poveikį tai turės žmogaus sveikatai.

Šaltinis – Kauno technologijos universitetas