Grėsminga statistika

Remiantis Europos Parlamento duomenimis, Europos Sąjungos gyventojai per metus iššvaisto 88 mln. tonų maisto atliekų. Specialistai šiandien suka galvas, kaip būtų galima efektyviau panaudoti didžiulius išmetamų maisto atliekų kiekius. Pasak Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, nei atliekų pašalinimas sąvartyne, nei jų deginimas nėra tinkama išeitis. Sprendimu čia gali tapti būtent kompostavimas, kuris efektyviai padėtų sumažinti mišrių atliekų kiekį.

„Mišriose komunalinėse atliekose randame apie 45 proc biologiškai skaidžių atliekų, iš kurių beveik pusė yra maisto atliekos. Taigi, kasmet vien Vilniaus regione išmetama apie 40 tūkst. tonų maisto. Kas ketvirtį skelbiamas atliekų kultūros indeksas rodo, kad, pavyzdžiui, trijų asmenų šeima per metus išmeta apie 200 kg maisto. Tai yra gamtos resursai ir pinigai, kuriuos sumokėjome už tą maistą. Galų gale tai yra pinigai, kuriuos turime sumokėti už šių atliekų tvarkymą.

Taip pat šios atliekos užteršia kitas, pavyzdžiui, pakuotes ir jas tampa sunku perdirbti, o iš mišraus srauto atskirtos biologiškai skaidžios atliekos geriausiu atveju gali būti naudojamas sąvartyne. Atskirai surinkus maisto atliekas ir (ar) jas kompostuojant, šios problemos mąstai mažėtų. Pagal ES reikalavimus kolektyvus maisto atliekų atskiras surinkimas visoje Lietuvoje turės būti pradėtas vykdyti iki 2024-ųjų, bet pirmiausiai reikėtų galvoti apie kompostavimą namuose“, – apie problemą kalbėjo T. Vaitkevičius.

Pasak VAATC direktoriaus, pirmiausiai svarbu gerai apsvarstyti pirkinius ir nebešvaistyti maisto. Likusias atliekas turėtume kompostuoti ir išmokti tai daryti ne tik sodybose. Pats T. Vaitkevičius sakė jau seniai kompostuojantis atliekas šalia namų, tačiau pažymėjo, kad svarstyti apie įvairias alternatyvas dabar tampa ypač populiaru, o daugelis pasaulyje jau seniai naudojamų kompostavimo metodų žmonėms tampa ir hobiu.

Idėją parsivežė iš JAV

Jau šešerius metus savo namuose kompostuojanti vilnietė Aurelija Olendraitė tam pasitelkia Kalifornijos raudonuosius sliekus, kurie visas maisto atliekas tiesiog sunaikina jomis maitindamiesi. „Sliekai yra gyvas padarėlis ir reikia išmokti su juo gyventi, bet toks būdas kompostuoti yra ir įdomus. Dar iki pandemijos apsilankant svečiams jie visada sulaukdavo dėmesio, klausimų. Ypač įdomu būdavo vaikams“, – su šypsena sakė pašnekovė.

Prieš daugiau nei dešimtmetį atvykusi studijuoti į Vilnių A. Olendraitė stengėsi rūšiuoti atliekas ir nors tuo metu tam nebuvo tinkamų sąlygų, visuomet domėjosi atliekų tvarkymu ir sąmoningu vartojimu. Tačiau išvykusi į JAV ji daugiau sužinojo ne tik apie maisto rūšiavimą, bet ir pamatė, jog tai paprasta daryti net ir neturint nuosavo namo. Kompostuoti sliekų pagalba tiesiog savo bute Aurelija išmoko iš Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančios bičiulės.

„Tiesą sakant, iš pradžių pasirodė keista, nes juk sliekai tiesiog virtuvėje. Tačiau ilgainiui, kai turėjau galimybę dažniau lankytis draugės namuose ir stebėti, kaip iš tiesų tai veikia, apsipratau. Tinkamai kompostuojant tai nesukelia kažkokių papildomų nepatogumų ar kvapų.

Į Lietuvą grįžau daugiau nei po metų ir man pradėjo trūkti tokios galimybės bei pačio požiūrio. Užsienyje labai populiaru kompostuoti, rūšiuoti atliekas. Taip pat man pasisekė, kad turėjau galimybę pagyventi Minesotoje. Ši valstija yra labai skandinaviška ir žmonės aktyviai rūpinasi aplinkosauga, yra progresyvūs. Kompostavimas ten nebuvo jokia naujiena. Atsidūrus tam tikroje bendruomenėje turi galimybę susipažinti su tokiais principais“, – prisiminė ji.

Balkone žaliuoja gėlės ir auga žolelės

Pasiteiravus, kur galima panaudoti komposto mišinį, kurį pagamina Kalifornijos raudonieji sliekai, A. Olendraitė nusijuokė: „Žmonės dažnai klausia, kur reikės dėti tiek komposto. Tačiau jo neprisigamina taip daug, kad reikėtų ieškoti, kur padėti. Sliekai per parą, jei visos sąlygos jiems tinka ir nėra nei per drėgna, nei per sausa, gali pagaminti komposto dvigubai tiek, kiek patys sveria. Mes dviese gyvename bute, bet mėgstame eksperimentuoti auginant gėles, daržoves ar prieskonines žoleles balkone. Šis kompostas puikiai pasitarnauja ir jo pakanka.

Komposto paprastai pakanka ir augalams namuose, jei jų turite. Taip pat tokį kompostą, jei naudojate jį daiginimui ankstyvą pavasarį, reikėtų maišyti su žeme, nes vienas jis yra pernelyg stiprus. Kartais pasodinus augalą į vazonėlį žemė sukrenta, todėl kompostą uždedu ant viršaus, o laistant gėles jos taip natūraliai tręšiasi“, – apie natūralų kompostavimą pasakojo Aurelija.

Šiam kompostavimo būdui reikia tik specialios medžiagos maišo, turinčio užtrauktukus bei angą apačioje, kurią atrišus išimamas jau perdirbtas kompostas – biohumusas, šiek tiek žemės, smulkinto popieriaus ir Kalifornijos raudonųjų sliekų. Vos tik įsigijus sliekų, juos reikėtų apgyvendinti jau paruoštame žemės, popieriaus (tinka ir virtuvėje naudojamas popierinis rankšluostis) bei maisto atliekų mišinyje. 100 g. tokių sliekų kainuoja apie 10 eur, o maišas – nuo 50 iki 80 eur.

Kartu su partneriu gyvenanti mergina taip pat sakė, kad juodu išmoko siūti ir specialius tam skirtus maišus, nes prieš šešerius metus, kai A. Olendraitė pradėjo kompostuoti, tokių buvo įmanoma įsigyti tik JAV.

„Galiu patarti, kad sliekus reikėtų rinktis atidžiai. Yra daugybė rūšių, kurie ne taip gerai kompostuoja. Kai kurie pardavėjai skelbimuose nori parduoti bet ką. Ūkis, iš kurio perkate, turėtų būti patikinimas. Tačiau šie sliekai taip greitai dauginasi, kad galima jų gauti ir iš tuo jau užsiimančių bičiulių. Savo sliekais mes dalijomės jau ir su draugais, ir tėvais, kurie kompostuoja kieme esančioje kompostavimo dėžėje. Ten jie taip pat puikiai tinka“, – sakė ji.

Ką kompostuoti bute?

Į kompostavimo maišą Aurelija pataria dėti visas organines atliekas, kurios gali būti bendrai kompostuojamos. Tačiau tam, kad nesklistų nemalonus kvapas, reikėtų nedėti per daug atliekų vienu metu ir jas laikant atskiroje dėžutėje dozuoti. Taip sliekai galės susidoroti su atliekomis.

Jei atliekos būna drėgnos, iš maišo išbėgs skystis, bet jei jo bus per daug, gali atsirasti ir nemalonus kvapas, tačiau iki šiol išvengti to vilniečių porai padėdavo smulkintas arba plėšytas popierius, kuris komposte sugerdavo skystį ir padėdavo išlaikyti balansą. Kitu atveju gali pagelbėti ir sluoksnis pjuvenų.

„Kadangi sliekai yra gyvūnėliai, vengiame citrusinių vaisių. Pavyzdžiui, citrusų ar ananaso atliekos gali pažeisti slieko odą. Blogiausias dalykas, ko paprastai bijo butuose norintys kompostuoti žmonės, yra muselės ir kvapas. Tačiau to niekada nebus, jei teisingai kompostuosite. Jei vis dėlto atsirastų nemalonus kvapas, galite viską pradėti iš naujo išvertus komposto turinį ant žolės, išrinkus sliekus ir vėl iš naujo paruošus jiems pagrindą.

Svarbu prisiminti, kad sliekams netiks sąlygos, jei laikysite juos saulės atokaitoje ar drėgmėje. Iš tiesų tai kur kas paprasčiau nei gali pasirodyti. Žmonės ne tik domisi, bet ir vis drąsiau kompostuoja, eksperimentuoja ir ši mūsų bendruomenė tikrai auga“, – praktiškų patarimų negailėjo A. Olendraitė.

Pigiausia rūšiuoti prieš metant į šiukšliadėžę

UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologės Miglės Kastėnės teigimu, tausoti gamtą turime nedelsiant, o tai daryti padeda atliekų rūšiavimas. „Pigiausia ir geriausia rūšiuoti tada, kai nusprendžiame, kad daiktui ar produktui laikas keliauti į šiukšliadėžę. Atskira šiukšlių dėžė maisto atliekoms namuose suteikia galimybę iš tų atliekų pagaminti elektrą, šilumą ir kompostą, bei iki sumažinant žalą gamtai.

Pūvančios maisto atliekos išskiria dujas, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, o maisto mes išmetame tikrai nemažai, todėl nieko nedaryti su maisto atliekomis nėra geriausias sprendimas. Visada naudingiau atliekas ne tik supūdyti, bet ir gauti iš jų produktą, kurį galime panaudoti, o kompostavimas yra būdas, kaip panaudoti maisto atliekas dirvožemio gerinimui. Kompostuoti galime kiekvienas, net ir mieste ar bute kompostavimas tikrai yra įmanomas, o gautą kompostą galima atiduoti ir kitiems. Taip ne tik pasirūpinsite aplinka, bet ir padėsite draugui ar kaimynui“, – sakė ekologė.

Pasak specialistės, kompostuojant lauke, aktyviausi procesai prasideda pavasarį ir baigiasi vėlyvą rudenį. Jei gaminamo komposto kiekis yra pakankamai didelis, procesai gali vykti ir žiemą.

„Kompostuoti pasitelkiant sliekus yra ypač populiarėjanti praktika. Sliekai užtikrina greitesnį organinių atliekų skaidymo procesą bei mažina nemalonius kvapus, todėl tai puikiai tinka kompostavimui tiek bute tiek individualiame name.

Ir šiuo, ir kitais būdais kompostuojant labai svarbus deguonies ir vandens kiekis. Visi žinome kaip atrodo sausa ir drėgna žemė, todėl jeigu matote, kad kompostas yra labai išdžiuvęs jį reikėtų sulaistyti vandeniu.Taip pat svarbu nepamiršti sudaryti sąlygas patekti deguoniui“, – sakė M. Kastėnė.

Rūšiuojant maisto produktus į kompostą galima dėti vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, arbatą, kavos tirščius bei jų filtrus, suplėšytą popierių, sodo atliekas, vazonų žemę, triušių, arklių ir karvių mėšlą. Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai ar šunų bei kačių išmatos negali būti kompostuojamos.