Tvarumo atskleidimų reikalavimai ES pastaraisiais metais sparčiai vystėsi. 2024-ieji metai įeis į įstoriją kaip Europos Tvarumo Atskaitomybės Standartų taikymo pradžia.

Svarbiausius pokyčius ir tendencijas lėmė teisės aktų atnaujinimai ir didėjantis investuotojų, suinteresuotųjų šalių ir vartotojų poreikis turėti daugiau skaidrumo aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos klausimais. Kokie jie buvo?

1. Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) įgyvendinimas. CSRD, įsigaliojusi 2023 m., yra vienas iš svarbiausių teisės aktų atnaujinimų ES. Ji reikalauja, kad didelės biržinės įmonės ir finansų institucijos, draudimo bei perdraudimo įmonės pateiktų išsamias tvarumo ataskaitas, apimančias aplinkosaugos, socialinius ir valdymo aspektus. CSRD pakeitė ir išplėtė ankstesnę Nefinansinės informacijos atskaitomybės direktyvą (NFRD) ir numato, kad įmonės teiktų informaciją skaitmeniniu formatu pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS), kuriuos sukūrė Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG).

CSRD tikslas – sukurti išsamesnę, standartizuotą ir palyginamą tvarumo atskaitomybės sistemą. ETAS įmonės (pagal jų dydžių kategorijas) pradės taikyti palaipsniui. O CSRD į nacionalinius teisės aktus jau perkėlė 18 ES valstybių narių. Pagal skelbiamas naujienas, vis dar stipriai atsilieka Austrija, Malta, Portugalija ir Islandija, kurios net nepradėjo konsultacijų dėl perkėlimo.

2. Didesnis dėmesys kovai su ekomanipuliavimu (angl. greenwashing). Tvarumui tapus madingu, įmonės pajuto teikiamą naudą, kai kurios ėmė ja naudotis neteisėtai. Todėl didėja priežiūros institucijų, investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių susirūpinimas dėl ekomanipuliavimo. Priemonė, kuri nukreips įmones teisinga tvaria kryptimi ir padės gauti žaliąjį finansavimą, yra ES Taksonomijos reglamentas. Priimti Klimato ir Aplinkos deleguotieji aktai nustato aiškius kriterijus, kurios ekonominės veiklos gali būti laikomos „aplinkos atžvilgiu tvariomis“, ir padeda užkirsti kelią įmonėms pateikti klaidingus ar nepatikrintus tvarumo teiginius.

3. Pagalba įmonėms, rengiant tvarumo informaciją. ETAS nustato pagrindinius tvarumo informacijos atskleidimo principus. EFRAG šiuo metu jau yra parengęs tris taikymo gaires: Dėl reikšmingumo vertinimo, Dėl vertės grandinės ir Dėl duomenų taškų. Ketvirtosios gairės – Dėl pertvarkos planų rengimo – kol kas yra pakeliui, paskelbta dar tik pirmoji gairių versija, planuojama gaires patvirtinti iki 2025 m. gegužės mėn.

4. Nepriklausomas užtikrinimas. Vis dažniau tikimasi, kad tvarumo teiginiai bus pagrįsti konkrečiais veiksmais ir patikrinta informacija, todėl CSRD yra nustatomas privalomas nepriklausomas užtikrinimas (pradžioje – ribotas) įmonių pateiktoms tvarumo ataskaitoms. Užtikrinimo paslaugos nuo 2024 m. tampa vis svarbesnės tvarumo ataskaitų patikimumui ir patikimumui. ES pastebimas augantis poreikis reikalauti išorinio užtikrinimo tvarumo atskaitomybėms. Tikslas – sustiprinti pasitikėjimą pateikiama informacija, ypač atsižvelgiant į tvarumo veiksnių sudėtingumą ir jų galimą finansinę reikšmę. Planuojama, kad tvarumo ataskaitoms nuo 2028 m., priėmus atitinkamus ES užtikrinimo standartus, bus taikomas pakankamas užtikrinimas kaip ir finansinėms ataskaitoms.

5. Integruota atskaitomybė: pastebima auganti tendencija sujungti finansinius ir tvarumo duomenis į vieną ataskaitą. Integruota atskaitomybė pabrėžia finansų ir tvarumo veiksnių tarpusavio ryšį, taip palengvindama investuotojams suprasti ilgalaikę verslo vertę, ypač atsižvelgiant į aplinkosaugos rizikas, socialinį valdymą ir klimato atsparumą.

6. Skaitmenizacija ir technologinės inovacijos. Technologijos tampa vis svarbesnės tiek tvarumo atskaitomybėje, tiek jos užtikrinime. Skaitmeninė tvarumo atskaitomybės taksonomija buvo parengta EFRAG Skaitmeninės atskaitomybės konsultacinio forumo ekspertų (DRCF) ir paskelbta viešai dar 2024 m. rugpjūčio mėn. Šiuo metu ji yra pateikta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA), kad parengtų techninius atskaitomybės standartus ir pateiktų taksonomiją EK tvirtinimui.

Vadovaujantis ESMA viešai paskelbtu konsultaciniu dokumentu, siūloma skaitmeninę tvarumo taksonomiją pradėti taikyti palaipsniui, o pirmosios ataskaitos, kurios būtų rengiamos XHTML formatu, įterpiant Inline XBRl žymenis, priklausomai nuo EK ESEF reglamento patvirtinimo datos, būtų 2026 m. arba 2027 m. Skaitmeninis tvarumo ataskaitų formatas atvertų didžiules galimybes tvarumo informacijos naudotojams, padėtų auditoriams ir užtikrinimo teikėjams analizuoti didelius duomenų kiekius ir užtikrinti jų skaidrumą bei tikslumą.

7. Savanoriškai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomi Europos Tvarumo Atskaitomybės Standartai (VSME ESRS). 2024 m. gruodžio 17 d. EFRAG viešai paskelbė apie EK pateiktus VSME ESRS. Šie standartai bus taikomi nelistinguojamoms mikro, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. VSME ESRS buvo parengti kaip priemonė MVĮ gauti prieigą prie žaliojo finansavimo su tikslu suvienodinti iš finansinių institucijų ir verslo partnerių prašomą informaciją ir taip palengvinti administracinę naštą MVĮ.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nepaisant šių visų tvarumo informacijos rengimo, atskleidimo ir užtikrinimo pažangų, išlieka keli iššūkiai:

• Duomenų kokybė ir nuoseklumas: Vienas didžiausių sunkumų tvarumo atskaitomybėje ir užtikrinime yra tvarumo duomenų nesuderinamumas. Ne visos įmonės renka tuos pačius duomenis ar matuoja juos vienodai, todėl vis dar sunku atlikti palyginimus tarp sektorių ir šalių.
  Tvarumo ekspertinių žinių trūkumas: Įmonių darbuotojams vis dar trūksta žinių apie ETAS taikymą. Trūksta ir ekspertų konsultantų. Reikia daugiau pajėgumų auditoriams ir užtikrinimo teikėjams susidoroti su vis sudėtingesnėmis tvarumo atskaitomybės sistemomis, ypač atsižvelgiant į platesnę duomenų apimtį, reikalaujamą pagal CSRD. Todėl patirties dalijimasis, ekspertinių žinių skleidimas visais įmanomais kanalais yra būtinas. 2024 m. vien mano pranešimams tvarumo temomis konferencijose, seminaruose bei pristatymuose įvairioms auditorijoms buvo skirtos 58 dienos. Statistiškai tai būtų 1,16 diena per savaitę arba beveik 1 darbo savaitė nepertraukiamo kalbėjimo apie tvarumo reikalavimus ir atskaitomybės užtikrinimą per metus. Ir tai tikrai nepatenkino 100% mane pasiekusio rinkos poreikio.
• Integracija su finansine atskaitomybe: Nors integruota atskaitomybė tampa labiau įprasta, teisingai įtraukti tvarumo duomenis į finansinę atskaitomybę vis dar yra nemažas iššūkis. Norint įveikti esamus barjerus tarp finansinės ir tvarumo atskaitomybės, reikės ne tik švietėjiškų pastangų, bet ir svaraus reguliavimo institucijų bei auditorių indėlio.

Ateityje ES tvarumo atskaitomybės ir užtikrinimo paslaugų paklausa tik augs. Didėjantis skaidrumo, standartizacijos ir nepriklausomo užtikrinimo poreikis turėtų sustiprinti pasitikėjimą įmonių tvarumo teiginiais ir skatinti tvaresnes verslo praktikas. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina nesustoti domėtis naujovėmis, planuojamais teisės aktų pakeitimais, sekti pasaulines tendencijas, nepamirštant ir dirbtinio intelekto panaudojimo galimybių, taip pat stiprinant užtikrinimo praktikas ir technologijas.

Vienoje konferencijoje tvarumą palyginau su lėktuvu Concord. Jis šiuo metu yra eksponuojamas Paryžiaus Charles de Gaulle oro uoste. Concord įsiveržė į žmonijos istoriją kaip viršgarsinė iš esmės skrydžius ir jų trukmę keičianti transporto priemonė. Noriu tikėti, kad Tvarumas bus suprastas ne tik kaip administracinė našta ar papildomų investicijų reikalaujantys reikalavimai – įmonių vadovai žiūrės į ETAS taikymą ir ataskaitų rengimą plačiau negu kaip atitikties reikalavimą ir iš esmės pakeis įmonių veiklos strategijas su tikslu mažinti klimato kaitą bei įvesti žiedinės ekonomikos ir atliekų valdymo principus. Šie metodai ne tik padės pagaminti geresnės kokybės, ilgiau vartojamus tvaresnius produktus, bet tuo pačiu įgalins įmones gauti didesnę grąžą, pritraukti motyvuotus ir efektyvesnius darbuotojus.

Šaltinis – Daiva Dėdinienė, tvarumo ekspertė, Audifina tvarumo projektų vadovė, EFRAG DRCF (Digital Reporting Consultative Forum) narė, nepriklausoma LAVA valdybos narė.