Pakuočių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo nauda aplinkai – nenuginčijama. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokių rezultatų šioje srityje pasieksime ir ką paliksime ateities kartoms. Nors rūšiuojančių atliekas gyventojų skaičius Lietuvoje auga, nemaža dalis tautiečių rūšiuoja netaisyklingai. Plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose dar apie trečdalį atliekų sudaro ten neturinčios atsidurti įvairios mišrios komunalinės atliekos.

Kodėl žmonės rūšiuoja netaisyklingai? Dažnas lietuvis atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomai informacijos šia tema neieško. Gyventojai neretai nepakankamai domisi rūšiavimo taisyklėmis. Pasitaiko ir atvejų, kuomet rūšiuojant iškyla keblumų ir žmonės nežino, kur reikėtų ieškoti pagalbos apie rūšiavimą.

Reikiamos informacijos visuomet galima rasti asociacijos „Gamtos ateitis“ sukurtame edukaciniame įrankyje „Rūšiavimo ABC“. Šis rūšiavimą palengvinantis gidas nurodo pagrindinius rūšiavimo reikalavimus, supažindina su esminėmis rūšiavimo taisyklėmis.

Na, o mes kartu su asociacija „Gamtos ateitis“ panagrinėsime, ką žmonėms rūšiuoti yra kebliausia, kokios yra svarbiausios atliekų nerūšiavimo priežastys ir kas gyventojus galėtų paskatinti rūšiuoti.

Keblumai rūšiuojant: buityje itin dažnai naudojamos priemonės bei jau panaudoti produktai

Vienoje viešoje rūšiuojančių asmenų grupėje socialinėje platformoje pasiteiravome, ką žmonėms yra kebliausia rūšiuoti. Norėjosi sužinoti, ko žmonės dar nežino, kaip teisingai rūšiuoti, bet norėtų sužinoti. „Rūšiavimo ABC“ gidą siekėme papildyti naujais pavyzdžiais – norėjome išsiaiškinti, kokie su konkrečių atliekų rūšiavimu susiję klausimai gyventojams vis dar kelia galvos skausmą. Teikiame ir atsakymus į internautų klausimus, kurie, tikėtina, bus naudingi ir skaitytojams.

Internauto vartotojų pasiteiravus, ką jiems sudėtingiausia rūšiuoti, iš karto pasirodė keletas komentarų. Vienas vyriškis į klausimą atsakė klausimu: „Neaišku, kur mesti, pavyzdžiui, panaudotus, tuščius žiebtuvėlius?“

Tušti žiebtuvėliai

Tuščias žiebtuvėlis yra ne pakuotė, bet daiktas. Jei žiebtuvėlis yra visiškai tuščias (be dujų) – jį galima mesti į buitinių atliekų konteinerį, nes tai nėra pakuotė, o daiktas, kuris nebeturi pavojingų medžiagų. Tačiau, jei jame liko degiųjų cheminių medžiagų – saugiausia būtų tokius žiebtuvėlius kaupti ir, sukaupus didesnį kiekį, pristatyti į stambiagabaritinių atliekų aikštelę kaip pavojingas atliekas. Net ir mažas kiekis degiųjų medžiagų gali kelti pavojų atliekų tvarkymo metu, todėl jų negalima šalinti išmetant į buitinių ar pakuočių atliekų rūšiavimui skirtus konteinerius.

Kitam socialinių tinklų vartotojui iškilo klausimas, kuris regis, aktualus daugeliui – maisto į namus paslaugomis naudojasi dažnas šalies gyventojas. Vyras klausė, į kokį konteinerį reikėtų mesti vienkartines panaudotas maisto dėžutes. Taip pat internautas domėjosi, į kokį konteinerį derėtų mesti panaudotas kartonines dėžutes nuo picos.

Dėžutės, skirtos maisto išsinešimui

Įvertinkite, iš kokios medžiagos tos dėžutės, skirtos maisto išsinešimui, pagamintos: iš kartono, iš plastiko ar kombinuotos – iš skirtingų medžiagų. Pagal tai meskite šias pakuotes į atitinkamus konteinerius, pašalinę likusius maisto likučius.

Dažniausiai tokios dėžutės gaminamos iš putplasčio, tad jas išmeskite į plastikui skirtus konteinerius arba pakuočių konteinerius, skirtus popieriui, plastikui bei kombinuotosioms atliekoms ir metalui.

Išmetant plastiko arba kombinuotas pakuotes rekomenduojama pašalinti skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės, jei konteineris skirtas plastiko ir popieriaus atliekoms. Tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos, išlankstomos, metamos pavieniui, o ne visos sugrūstos į vieną maišą.

Kalbant konkrečiai apie picos dėžutes, rekomenduojame atskirti suteptą ir švarią pakuotės dalį ir jas atitinkamai surūšiuoti – suteptą maistu, riebaluotą dalį išmesti į buitinių atliekų konteinerį, švarią – į konteinerį, skirtą popieriui.

Gyvūnų šlapio maisto pakuotės

Plastikines arba kombinuotas pakuotes išmeskite į plastikui skirtus konteinerius arba pakuočių konteinerius, skirtus popieriui, plastikui ir metalui. Perdirbamos plastiko pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu.

Išmetant plastiko arba kombinuotas pakuotes rekomenduojama pašalinti skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės, jei konteineris skirtas plastiko ir popieriaus atliekoms. Tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos.

Augalininkija besidominčiai kitai socialinių tinklų vartotojai iškilo klausimas, į kokį konteinerį išmesti nuvytusias gėles arba neišgyvenusius kambarinius augalus.

Nuvytę augalai

Jei tai viena nuvytusi gėlė, tai galima ją mesti į buitinių atliekų konteinerį, jei jūsų mieste dar nėra atskirų specialių konteinerių, skirtų maisto ir kitoms kompostuojamoms atliekoms, kaip kambariniai augalai, virtuvėje panaudoti popieriniai rankšluosčiai ir kt.

Dar viena moteris prasitarė, kad nėra aišku, kaip reikėtų rūšiuoti indelius su kosmetikos likučiais (pavyzdžiui, veido kremo, plaukų priemonių, dantų pastos tūbeles). Moteris teiravosi, ar šias priemones geriau rūšiuoti prie plastiko, ar prie buitinių atliekų. Kita moteris klausė, į kokį konteinerį reikėtų išmesti gana dažnai buityje pasitaikančius metalinius dangtelius nuo stiklainių.

Kosmetikos priemonių pakuotės (pvz. blakstienų tušo, lūpdažio pakuotės, kremo tūbelė)

Visiškai ištuštintą, iki galo išnaudotą (išspaustą) pakuotę meskite į plastiko arba pakuočių konteinerius, skirtus popieriui, plastikui ir metalui. Produkto likučius reikia išmesti (įspausti) į mišriųjų atliekų konteinerį.

Matyti, kad internautus domino tai, kur reikėtų mesti jau panaudotus daiktus. Vienas vyriškis teiravosi, kur reikėtų išmesti panaudotus popierinius rankšluosčius ir servetėles. Popierinės servetėlės, rankšluosčiai

Popierinės servetėlės, rankšluosčiai

Panaudotos popierinės servetėlės, rankšluosčiai nebetinkami perdirbti, jie yra drėgni, gali būti užteršti bakterijomis. Į juos dedama cheminių medžiagų, padedančių sugerti skysčius, ir dėl to toks popierinis gaminys (ne pakuotė) jau nebėra tinkamas perdirbti. Meskite į mišrių atliekų konteinerį arba į maisto atliekoms skirtus konteinerius, jei tokie jau įrengti jūsų mieste.

Iš gyventojų atsakymų buvo galima spręsti, kad keblumų rūšiuojant atliekas vis dar pasitaiko ir įprastai tai – kasdienybėje dažnai naudojami daiktai ar produktai. Kuo daugiau tokių daiktų patenka į netinkamus rūšiavimo konteinerius, tuo labiau apsunkinamas rūšiavimo procesas.

Kodėl gyventojai nerūšiuoja pakuočių atliekų, ar daro tai netaisyklingai bei kas galėtų tai pakeisti

Siekiant išsiaiškinti rūšiavimo mūsų šalyje ypatybes, vertėtų apžvelgti 2024 m. atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo siekta išsiaiškinti rūšiavimo mastus šalyje. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų gruodžio – 2025 metų sausio mėnesiais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 115 atrankos taškų.

Kaip parodė apklausa, beveik keturi iš dešimties (38 proc.) iš apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad jie ar jų namų ūkis pakuočių atliekas rūšiuoja visada, dar tokia pat dalis (38 proc.) jas rūšiuoja dažnai, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) nurodė, kad tai daro retai, o tik kas dešimtas (9 proc.) niekada nerūšiuoja pakuočių atliekų. 2 procentai respondentų į šį klausimą neatsakė.

Niekada nerūšiuoja pakuočių atliekų (9 proc.) – kiek dažniau vyrai (12 proc.) nei moterys (7 proc.), jaunimas iki 30 metų (16 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsimokslinimu bei su mažiausiomis (iki 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, besimokantis jaunimas (23 proc.) bei pensininkai (13 proc.), respondentai, kurie internetu nesinaudoja (15 proc.).

Išskirtos ir svarbiausios priežastys, kodėl gyventojai nerūšiuoja pakuočių atliekų – atsakymai nėra nustebinantys, nes didžioji dalis jų vis dar paremti visuomenėje populiariais ir tuo pačiu – nepagrįstais mitais arba tiesiog ekologinio sąmoningumo stoka.

Dalis gyventojų nemato prasmės iš tokio rūšiavimo ir nesupranta, kam to reikia (44 proc. tarp tų, kas nerūšiuoja); gyventojams atrodo, kad nėra prasmės rūšiuoti, nes iš konteinerių atliekos pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną (36 proc.); namie gyventojai tam neturi sąlygų ar pakankamai vietos atliekų rūšiavimui (24 proc.); neapsimoka to daryti, nes tas pats mokestis ir rūšiuojantiems, ir nerūšiuojantiems (19 proc.); gyventojai mano, kad konteineriai blogai prižiūrimi, per retai juos išveža ir būna perpildyti (18 proc.).

Apklausos metu buvo išsiaiškinta, kad per paskutinius metus padaugėjo teigiančių, kad nemato prasmės rūšiuoti, nes, jų nuomone, viską galima perdirbti tik vieną kartą.

Apžvelgiant respondentų atsakymus, kas galėtų gyventojus paskatinti pradėti rūšiuoti pakuočių atliekas aktyviau – galimai tam įtakos turėtų, jei rūšiuojantys mokėtų mažesnį mokestį už šiukšlių išvežimą (38 proc.) arba jei tinkamai rūšiuojantys pakuočių atliekas būtų skatinami įvairiomis nuolaidomis bei kuponais (25 proc.).

Kiti paminėti atsakymai – kad ant pakuočių būtų privaloma informacija apie tai, iš ko pagaminta pakuotė, kaip ją rūšiuoti ir į kurį konteinerį ją išmesti (19 proc.); jei rūšiavimo konteineriai būtų geriau prižiūrimi, nes dabar jais nepatogu naudotis (11 proc.) bei kad rūšiavimo konteineriai būtų arčiau jų daugiabučio, t. y. dabar per toli nešti išrūšiuotas pakuotes (11 proc.).

Taip pat svarbu akcentuoti, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų mano, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema turėtų būti vienoda visose šalies savivaldybėse. Nuomonei, kad rūšiavimo sistema turėtų būti suvienodinta, pritarė visos be išimties apklausoje dalyvavusios demografinės ir socialinės gyventojų grupės.

Pagrindinė klaida – į pakuočių atliekų konteinerį metamos ne tik pakuotės, bet ir daiktai

Pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius – išties džiuginantis, tačiau „Gamtos ateitis“ atstovė Diana Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbu tai daryti teisingai. Asociacijos kasmet atliekami įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontroliniai patikrinimai rodo, kad individualaus naudojimo plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose apie trečdalį atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta nėra pakuočių atliekų konteineriuose.

Diana Ramanauskaitė

„Pagrindinė rūšiavimo klaida, kurią tenka pastebėti – žmonės neskiria, kas yra pakuotė, o kas – daiktas, gaminys, produktas. Tada gyventojai į, pavyzdžiui, plastiko / metalo pakuotėms skirtus konteinerius ima mesti viską, kas pagaminta iš plastiko ar metalo – metalinius kibirus, žaislus ir kitus daiktus. Jie ir daug vietos užima rūšiavimo konteineriuose, o tuo pačiu – nėra perdirbami ir tik papildomai apsunkina visą rūšiavimo ir perdirbimo procesą. Svarbu suprasti, kad iš plastiko, popieriaus, metalo, stiklo pagamintas gaminys – ne pakuotė, tad ir jo grįžimas į pakartotinį perdirbimą ir panaudojimą kartu su pakuotėmis – negalimas“, – dalinasi D. Ramanauskaitė bei skatina visus, net ir manančius, kad apie rūšiavimą žino viską, pasitikrinti žinias, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau ir kuo daugiau atliekų galėtų sėkmingai grįžti į tolesnį žiedinės ekonomikos ratą.

Abejojantiems, kur mesti tam tikrą atlieką, visuomet gali pagelbėti jau anksčiau minėtas asociacijos „Gamtos ateitis“ sukurtas edukacinis įrankis – „Rūšiavimo ABC“.

Kilus daugiau klausimų apie rūšiavimą, gyventojus kviečiame kreiptis į [email protected].

Rūšiavimo atmintinę rasite čia.

Šaltinis – gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“