Senų baterijų, pasibaigusio galiojimo vaistų, chemikalų likučių (valiklių, dažų, lako, trąšų, automobilių priežiūros priemonių) galime rasti kiekvieno iš mūsų namuose. Tokios atliekos yra pavojingos. Netinkamai pašalintos jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą, sukelti gaisrus, kelti pavojų gyvūnams ir žmonėms. Tačiau, ar tikrai atpažįstame, kad tai pavojingos atliekos, ar žinome kaip teisingai jas tvarkyti? Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC ar Įstaiga) pristato buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimo vadovą ir skatina gyventojus atsakingai tvarkyti šias atliekas, siekiant išvengti jų tvarkymo klaidų.

Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas pastebi, kad pavojingų atliekų tvarkymo svarba dažnai lieka nepastebėta: „Paprasta nežinoti apie pavojingų atliekų egzistavimą ar nepastebėti jų buvimo – jų tvarkymas yra sudėtingas ir brangus. Vis dėlto pavojingos atliekos neišvengiamai pasitaiko tiek mišrių, tiek gamybinių atliekų srautuose, o tai papildomai kelia taršos ir gaisrų riziką.” Įstaigos direktoriaus teigimu, norint efektyviai spręsti pavojingų atliekų tvarkymo problemas, svarbu užtikrinti, kad gyventojai turėtų prieigą prie patikimos ir lengvai įsisavinamos informacijos.

Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas

Diskusija apie pavojingų atliekų tvarkymo aspektus

Kauno regiono savivaldybių atstovai kartu su atliekų tvarkymo eksperte Marija Lippa, PATVA nariais – UAB „ Žalvaris” ir UAB „Toksika” – bei Aplinkos ministerijos atstovais diskutavo aktualiais pavojingų atliekų rūšiavimo klausimais ir tvarkymo reikalavimų aspektais. Diskusijos metu renginio dalyviai aptarė, ar esama pavojingų atliekų surinkimo sistema iš tiesų palengvina rūšiavimą gyventojams, ar užtikrinamos pakankamai patogios priemonės bei kaip dar labiau skatinti visuomenės sąmoningumą šioje srityje. Visi vieningai sutarė, kad būtina visuomenei suteikti daugiau žinių, todėl Kauno RATC parengtas pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas – puikus įrankis šiam tikslui pasiekti.

Atliekų tvarkymo eksperte Marija Lippa

Savivaldybių atstovai ir atliekų tvarkymo ekspertai renginio metu įgavo žinių ir priemonių, kurios leis ateityje efektyviau informuoti gyventojus apie tinkamą pavojingų atliekų tvarkymą, patogios surinkimo vietų infrastruktūros naudą bei organizuoti saugų pavojingų atliekų surinkimą vietos lygmeniu. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas suteiks galimybę gyventojams išvengti rūšiavimo klaidų ir prisidės prie švaresnės aplinkos užtikrinimo, mažinant pavojingų atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Renginio akimirkos

Didžioji dalis pavojingų atliekų vis dar išmetama netinkamai

PATVA atstovo Luko Andronavičiaus teigimu, gyventojai didžiąja dalimi buityje susidarančių pavojingų atliekų atsikrato jas išmesdami netinkamai. Kai rūšiavimo reikalavimai netinkamai suprantami, jos išmetamos ir į mišrių, ir į antrinių žaliavų – plastiko ar stiklo – konteinerius. „Žinių trūkumas – pagrindinė pavojingų atliekų tvarkymo problema”, įvardina specialistas.

PATVA atstovas, UAB „Toksika” komercijos direktorius Lukas Andronavičius

Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkiuose vidutiniškai vienam gyventojui tenka 12 kg pavojingų buities atliekų, t. y. 33 672 t per metus, tačiau pagal oficialiai sutvarkytus šių atliekų kiekius, 2020 m. buvo sutvarkyta tik 4 800 t, kas tik dar labiau pabrėžia informacijos trūkumą ir tinkamo pavojingų atliekų tvarkymo būtinybę.

Daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, taip pat veiksmingos gamintojų ir importuotojų finansuojamos surinkimo sistemos (elektronikos atliekoms, automobilių filtrams, tepalams), sudaryta galimybė pavojingas atliekas atiduoti jas surenkant apvažiavimo būdu. Taigi, nors Lietuvoje ir sukurta infrastruktūra suteikia gyventojams galimybes tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas, tačiau būtina šią infrastruktūrą daryti patogesne, ugdyti visuomenės sąmoningumą bei žinias.

Pavojingų atliekų rūšiavimą palengvins kiekvienam suprantamas vadovas

Remiantis Aplinkos ministerijos „Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos” nuostatomis, parengtas rūšiavimo vadovas gyventojams išsamiai paaiškina, kurios buityje susidariusios atliekos yra laikomos pavojingomis, kaip jas atpažinti, tinkamai rūšiuoti ir saugiai pristatyti į atliekų surinkimo vietas.

Pavojingų atliekų rūšiavimo vadovas atkreipia dėmesį į kasdien naudojamus produktus, kurių atliekos gali būti pavojingos – dažų, lakų, klijų pakuotes, trąšas, medicinines atliekas, valiklius, šarmais ar rūgštimis užterštas pakuotes. Taip pat asbesto turinčias statybines, gyvsidabrio turinčių prietaisų ar medžiagų atliekas, automobilių priežiūros bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

Kauno RATC ragina gyventojus susipažinti su vadove pateiktomis rekomendacijomis ir naudotis šia informacija kasdieniame gyvenime. Trumpa leidinio versija – lankstinukas – yra glausta ir koncentruota, pagrindines temas atspindinti informacija, skirta greitam susipažinimui su aktualiausiais rūšiavimo aspektais. Šį lankstinuką gyventojai galės rasti Kauno regiono savivaldybių administracijose, Kauno regione esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Išsamų vadovo variantą, kuriame pateikiama detalizuota informacija ir paaiškinimai su pavyzdžiais, gyventojai ras Kauno RATC internetinėje svetainėje adresu https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/.

Šaltinis – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras