Daugeliui gyvenant artėjančių švenčių ritmu, Briuselio kasdienybė gruodį išlieka intensyvi – vyksta paskutinieji Tarybų ir Coreper posėdžiai, na, o darbą pradėjus naujai COM visi tebegaudo naujienas ir gandus, ko galima laukti ir tikėtis iš naujojo COM mandato.

Dirbantiems aplinkos srityje ministerijoje ir atstovybėje darbus tradiciškai padiktuoja pasirengimas Aplinkos tarybai, kuri įprastai vyksta paskutinė iš visų tarybų (po mūsų lieka tik Vadovų taryba). Tad čia tradiciškai nestokota darbų – pasiektas bendrasis požiūris dėl Plastiko granulių patekimo į aplinką prevencijos siekiant mažinti taršą mikroplastiku reglamento, vyko politinė diskusija dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių reglamento, pasikeista nuomonėmis dėl Europos klimato tikslo 2040 m.

Visgi, tie kurie darbavosi Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR) derybose nemažiau laukė pirmadienį vykusios Energetikos tarybos, kurioje buvo patvirtintas galutinis šio reglamento tekstas.

O jo sulaukus – daugelis lengvai atsidusome.

Derybos dėl PPWR praėjusios COM mandate buvo vienos intensyviausių ir sudėtingiausių (tiesa, Gamtos atkūrimo reglamento tvirtinimo dramai visgi neprilygo).

Tai lėmė keli elementai:

• Ambicingas pasiūlymo tekstas ir taikymo apimtis: COM vienu ypu stengėsi spręsti kelias problemas – atliepti augančio pakuočių atliekų kiekio problemą, spręsti 1994 m. priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos problemas, pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus, sukurti naujas ekonomines galimybes, tad daliai verslo COM pasiūlymas atrodė pernelyg skubotas ir ambicingas;
• Konfliktuojantys interesai: susikirto pramonės ir aplinkos interesus ginančių NVO interesai, ženkliai skyrėsi VN pozicijos, ietis surėmė skirtingų pakuočių medžiagų gamintojai (popieriaus, plastiko, stiklo, etc.), tad mūsų pašto dėžutes užtvindė nauji siūlymai, studijos, gyvavimo ciklo analizės, etc.
• Politinės aplinkybės: reglamento svarstymas vyko COM mandato pabaigoje, pirmininkaujant Švedijai ir Ispanijai, triloguose Tarybos poziciją gynė Belgija, o COM, EP ir Tarybos mandatai buvo gana skirtingi. Tad derybų metu nuolat stokota laiko.

Priežasčių galima būtų vardinti daugiau, tačiau reglamentą po teisininkų lingvistų peržiūros visgi galiausiai pavyko priimti.

Svarbiausi priimto reglamento elementai

• Pakuočių mažinimo tikslai: reglamentas įtvirtina pakuočių atliekų mažinimo tikslus – 5 proc. 2030 m., 10 proc. 2035 m., 15 proc. 2040 m. lyginant su 2018 m. lygiu.
• Perdirbamumo reikalavimai: pakuočių medžiagos, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti perdirbamos iki 2030 m. Tai apima griežtus dizaino kriterijus, kurie turi užtikrinti perdirbimą dideliu mastu.
• Perdirbto turinio tikslai: bus nustatyti minimalūs perdirbto turinio tikslai plastikinėms pakuotėms, skatinant naudoti perdirbtas medžiagas.
• Atskiro surinkimo tikslai: valstybės narės turės užtikrinti ne mažiau negu 90 proc. vienkartinio plastiko butelių ir metalinių gėrimų pakuočių surinkimą iki 2029 m.
• Pakartotinio naudojimo ir užpildymo sistemos: reglamentas skatina plėtoti pakartotinio naudojimo ir užpildymo sistemas pakuočių srityje, ypač ploviklių, kosmetikos ir gėrimų srityje.
• Tam tikrų vienkartinio plastiko rūšių draudimas: kai kurios vienkartinio plastiko pakuotės bus uždraustos, įskaitant tam tikrus maisto konteinerius ir gėrimų puodelius.
• Didesnė gamintojo atsakomybė (EPR): EPR schemos bus sustiprintos, kad gamintojai būtų atsakingi už jų pagamintų pakuočių gyvavimo ciklą, įskaitant surinkimą ir perdirbimą.

Poveikis verslui

PPWR turės ženklų poveikį verslui įvairiuose sektoriuose. Verslo subjektai turės pritaikyti jų pakuočių dizainą, tiekimo strategijas, atliekų valdymo praktiką siekdami atitikti naujojo reglamento reikalavimus. Didžiausias poveikis bus šiose srityse:

• Pakuočių dizaino: įmonės turi apgalvoti pakuočių dizaino reikalavimus, kad jos atitiktų perdirbamumo kriterijus, sumažinti pakuočių svorį ir tūrį, integruoti pakartotinio naudojimo ir užpildymo elementus.
• Medžiagų šaltiniai: išaugusi perdirbto turinio paklausa skatins įmones ieškoti tvarių medžiagų ir kurti partnerystes su perdirbimo įmonėmis.
• Atliekų valdymas: įmonės turės diegti efektyvias atliekų valdymo sistemas, siekiant užtikrinti atskiro surinkimo tikslus ir didinti perdirbimo rodiklius.

Poveikis vartotojams

• Vartotojų įsitraukimas: augs poreikis šviesti vartotojus, juos skatinant rinktis ir naudoti pakartotinio naudojimo ir užpildymo sistemas.

Nors derybos dėl PPWR neabejotinai buvo sudėtingos, pažymėtos intensyviomis diskusijomis ir kompromisais tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, galutinis rezultatas yra reikšminga pergalė aplinkai. Nustatant ambicingus atliekų mažinimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbamumo tikslus, šis reglamentas gali iš esmės sumažinti pakuočių poveikį aplinkai. Jis skatins inovacijas tvarių pakuočių projektavimo ir atliekų tvarkymo srityse, kuriant žiedinę ekonomiką, kurioje ištekliai yra vertinami ir naudojami kuo ilgiau.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos atašė Arnas Liauksminas