Kaip žinojimas, kad „grąžinti verta“, gali pagerinti finansinius įpročius arba išsaugoti mišką?

2024-11-28

Atliekų kultūra

Vienas iš populiariausių pažadų sau kitiems metams – išmokti geriau tvarkyti savo finansus ir pagerinti finansinę padėtį. Dar šis pažadas yra lengvai papildomas užduotimi išmokyti vaikus protingiau elgtis su pinigais. Galiausiai, kito asmens mokymas ir edukacija yra geriausias būdas pačiam įtvirtinti žinias ir gerus įpročius.

Daugiau negu milijoną peržiūrų internete jau surinkęs muzikinis vaizdo klipas „Šlamantys“ įrodė, taros kelionė į taromatą gali būti įdomi ir žaisminga. Kartu efektyviai skleidžiama žinia, kad kiekviena gėrimų užstato pakuotė yra daugiau negu tik plastikas, stiklas ar metalas. Užstato pakuočių kelionė padeda žmonėms realizuoti norą prisidėti prie švaresnės aplinkos ir išsaugoti natūralią gamtą.

Savo edukacinėmis iniciatyvomis VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) su komunikacijos partneriais nuolat siekia parodyti visuomenei, kad kiekviena pakuotė yra vertinga. „Tačiau užstato sistemos vertę skatiname matuoti ne vien pinigais – dar svarbesni yra pokyčiai, kuriuos galima sukurti puoselėjantgerus įpročius. Juk asmeniniai įpročiai atskleidžia žmogaus santykius su pinigais, su gamta, galiausiai – su kitais žmonėmis ir pačiu savimi. O kurti ir puoselėti tvarius santykius galima visai mažais žingsneliais“, – pastebi USAD vadovas Gintaras Varnas.

Kiek taros reikės grąžinti, norint įsigyti naują žaislą?

Būtent maži pokyčiai dažnai atveda prie didelių rezultatų. USAD atkreipia dėmesį, kad taros grąžinimas yra įprotis, palaikantis vieną iš populiariausių tikslų, kuriuos užsibrėžia pavieniai asmenys ar šeimos – nuo Naujųjų metų pagausinti pajamas, įdiegti naujas finansų valdymo praktikas.

Kai kiekvieno euro vertę vienodai suvokia visi nariai, šeimai yra paprasčiau pasiekti susitarimus, kaip valdyti išlaidas – ką perkame, o be ko apsieisime. Asmeninių finansų ekspertai pažymi, jog dėl to verta vaikus išmokyti atskirti, kada „reikia“, o kada – „noriu“. Prieš kiekvieną pirkinį tėvai turėtų paklausti vaiko, ar šio daikto reikia, ar įsigijimas gali būti atidėtas, ar išlaidos nesutrukdys taupymui, nukreiptam į konkretų tikslą.

Būtent finansinio tikslo iškėlimas yra svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taisyklė paprasta – jeigu nori pataikyti į taikinį, pirmiausia turi jį nustatyti. Kad ir kas tai būtų: naujas žaislas, kelionė ar įsimintinas gimtadienio vakarėlis.

Aiškus tikslas ir nuolatiniai aptarimai, kaip sekasi jo siekti, dažnai pažadina kūrybingumą – diskutuodamos šeimos atranda potencialių pajamų šaltinių: nuo tuščių gėrimų užstato pakuočių grąžinimo taromate iki nenaudojamų įrankių, žaislų ar drabužių pardavimo internete.

Užstato pakuočių grąžinimas – lengvai suvokiama atlygio formulė

Finansinio raštingumo mokytojai sutaria, kad vaikams didelę įtaką tėvų pastangos atskleisti, kaip suaugę priima racionalius finansinius sprendimus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus parduotuvėje renkasi prekes. Kitas puikus pavyzdys – šeimos kelionės biudžeto planavimas visiems kartu.

Nuo šeimos prie asmeninio biudžeto planavimo – dar viena svarbi pamoka vaikams. Periodiškai duodant vaikams kišenpinigių verta pakalbėti apie tai, kaip šie pinigai gali būti išleidžiami. Verta nustatyti tam tikras taisykles, pavyzdžiui, kiek lėšų skirti dienos pietums mokyklos valgykloje, o kiek galima išleisti savo pomėgiams ir laisvalaikiui.

Tuo metu pradinukams ir mažesniems vaikams tiks paprastesnė praktika, kuri padės įsisąmoninti, kad vertę galima sukurti kone kiekvienu darbu. Darželinukams tai leis geriau suprasti, kodėl tėvai kasdien eina į darbą: pinigai yra uždirbami, o ne tiesiog gaunami. Taigi, verta laikas nuo laiko pažaisti žaidimą, jog už tam tikras „ekstra“ užduotis vaikai gali pelnyti atlygį, pavyzdžiui, už sode priskintą dėžę obuolių, nudažytą tvorą ar panašiai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, garsusis investuotojas Warrenas Buffettas savo kapitalą pradėjo kaupti vaikystėje pristatydamas laikraščius.

Užstatas gali virsti ir išsaugotu mišku

USAD atkreipia dėmesį, kad taros grąžinimas – irgi darbas, palaikantis tvarką namuose ir prisidedantis prie žmogaus mažesnio veiklos poveikio aplinkai. Iš taromatų surenkamos ir į USAD skaičiavimo centrą atgabenamos gėrimų pakuotės po kiek laiko vėl tampa naujais gaminiais, nes yra sėkmingai perdirbamos. Taip tausojami ištekliai ir palaikomos pastangos mažinti CO2 emisijas.

USAD vadovas G. Varnas pastebi, kad daugybė šeimų Lietuvoje laikosi nuostatos, jog grąžinti verta, o šią užduotį tėvai paverčia edukacine praktika, kai vaikai surūšiuoja skirtingas užstato pakuotes, skaičiuoja, kiek pinigų už jas turėtų gauti, tada sprendžia, kaip elgtis su gautais pinigais ir t. t. Tai patvirtina ir naujausi gyventojų atsiliepimai apie tebevykstančią iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“: užstatą „Sengirės fondui“ aukojantys vaikai išmoko apskaičiuoti, kokį senųjų miškų plotą išsaugo. Mat vienas į taromatą priduotas butelis ar skardinė gali tapti net 1000 kv. centimetrų – maždaug picos dėžės dydžio – plotu.

Kampanija „Keisk tarą į šlamančius“ ne pelno siekianti įstaiga USAD lygiai prieš metus pakvietė visuomenę prisidėti ir išsaugoti pačios gamtos suformuotas sengires ir visą jose esančią gyvybę.

Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“:

Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Iš viso per 2023 metus surinkta ir perdirbti perduota 685,7 mln. vienkartinių pakuočių.

Šaltinis – pranešimas žiniasklaidai