Ar žinojote, kad 2050 m. daugiau nei 70 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose? Tai reiškia, kad urbanistinė plėtra, energetika ir transportas turės iš esmės pasikeisti, kad išvengtume miestų perpildymo, taršos ir klimato krizės padarinių. Kaip Lietuvos miestai ruošiasi šiai realybei?

Pastatai ir statybos – tvarumas, moduliškumas ir naujos medžiagos

Statybų sektorius ilgą laiką buvo vienas didžiausių CO₂ emisijų šaltinių – siekiant klimatui neutralios ateities, bus būtina pereiti prie tvarių sprendimų. Todėl iki 2050-ųjų tradicinių statybinių medžiagų (betono, plieno ir kitų) gamyba turės tapti klimatui neutrali arba šios medžiagos bus pakeistos ekologiškomis alternatyvomis – kryžmai sluoksniuota mediena (CLT) ar biologinės kilmės medžiagomis. Pastatai taps ne tik energijos vartotojais, bet ir gamintojais – jie bus projektuojami taip, kad maksimaliai išnaudotų natūralią šviesą ir oro srautus, turės saulės kolektorius bei išmaniąsias energijos kaupimo sistemas.

Statybų pertvarka palaipsniui jau vyksta – Lietuvoje populiarėja modulinė statyba, VILNIUS TECH aktyviai tiria 3D spausdintos statybos technologijas, o tvarius sprendimus vysto ir vietinės įmonės: pavyzdžiui, „EcoCocon“ siūlo šiaudinių skydų statybines sistemas, „Aconitum“ kuria iš odos atliekų išgaunamas termoizoliacines ir garso izoliacines plokštes, o „Avago“ gamina naujos kartos garsą mažinančias plokštes iš antrinių žaliavų.

Pastatų konversija – dar vienas efektyvus sprendimas, leidžiantis išnaudoti turimą infrastruktūrą, mažinti statybinių atliekų kiekį ir naujų teritorijų urbanizaciją. Pavyzdžiui, Vilniuje buvusi Vilkpėdės pramoninė teritorija jau keičiama į gyvenamąją ir verslo zoną, Klaipėdos teismo rūmų pastatas tampa poilsio būstais, o Kaune pramoniniai rajonai pertvarkomi į inovacijų ir startuolių centrus. Iki 2050 m. konversijos projektų galima tikėtis vis daugiau.

Tvarios energijos bumas

Didėjantis energijos poreikis, priklausomybė nuo iškastinio kuro ir klimato krizės poveikis verčia miestus, norinčius išlikti gyvybingais ir atspariais, pereiti prie švaresnės energijos. Tad iki 2050 m. Lietuvoje didžioji dalis energijos bus gaunama iš saulės, vėjo, biomasės ir geoterminių šaltinių. Transformacija jau vyksta – šalis iki 2030 m. planuoja įdiegti apie 10,3 GW įrengtosios galios iš atsinaujinančių išteklių: 4,1 GW saulės elektrinių, 1,4 GW jūros vėjo elektrinių ir 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių.

Dar vienas didelis ateities iššūkis – efektyvus pastatų šildymas ir vėsinimas. Nors didelė dalis Lietuvos miestų vis dar priklausomi nuo centrinio šildymo sistemų, jau pereinama prie šilumos siurblių, geoterminio šildymo ir atliekų energijos regeneracijos. Pavyzdžiui, Vilniuje testuojami modeliai, kaip atliekų deginimo jėgainės gali tiekti šilumą į centrinį tinklą.

Elektros tiekimas taip pat privalės tapti vis labiau decentralizuotas ir išmanus. Lietuvoje jau vyksta plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas, kuris leis gyventojams stebėti ir optimizuoti savo elektros vartojimą realiu laiku. Prie transformacijos prisideda ir privatus sektorius: pavyzdžiui, „Inion LT“ kuriamos išmaniosios sistemos leidžia efektyviau paskirstyti energijos srautus ir optimizuoti fotovoltinių elektrinių našumą.

Viešojo transporto elektrifikacija ir judumo sprendimai

Dėl augančios miestų populiacijos ir didėjančių transporto srautų, miestams vis labiau reikės efektyvesnio ir tvaresnio judumo.

Vienas iš sprendimų – dažnesnis, greitesnis ir pilnai elektrinis viešasis transportas. Ši tendencija jau įsitvirtina daugelyje miestų – pavyzdžiui, Vilnius siekia, kad iki jau 2028 m. 60 proc. transporto būtų elektrifikuota, o mieste testuojami autonominiai autobusai.

Elektrifikacija turės apimti ne tik viešąjį transportą, bet ir krovininį bei individualų mobilumą. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra jau dabar sparčiai plečiama – daugelis miestų siekia užtikrinti, kad įkrovimo stotelės būtų pasiekiamos patogiu atstumu. Lietuvoje šį perėjimą jau skatina tokios įmonės kaip, pavyzdžiui, „Elinta Motors“, kuriančios elektrinių transporto priemonių technologijas, ir „Inbalance Grid“, vystančios išmanias įkrovimo sistemas.

Be elektrifikacijos, augantys miestai privalės vis labiau investuoti į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Vilniuje dviračių takų tinklas jau dabar plečiamas iki 200 km, o kai kurios miesto zonos pertvarkomos taip, kad prioritetas būtų teikiamas pėstiesiems. Tuo tarpu vis daugiau įmonių taiko lanksčius darbo grafikus, padedančius sumažinti transporto apkrovas piko valandomis.

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas

Klimato kaita jau daro vis didesnį poveikį miestams – nuo ekstremalių temperatūrų iki staigių liūčių. Jei miestai nori išlikti gyvybingi ir atsparūs, jie turės pritaikyti infrastruktūrą prie šių pokyčių ir imtis priemonių juos švelninti.

Iki 2050 m. urbanistinis planavimas vis labiau integruos natūralius ekosistemų sprendimus – miestuose daugės žaliųjų zonų, urbanistinių parkų ir pažangių vandens apykaitos sistemų, padedančių reguliuoti mikroklimatą. Miestuose bus plečiamos natūralių vandens telkinių apsaugos ir atkūrimo programos, skatinami vertikalūs sodai ir žalieji stogai, kurie mažina šilumos efektą vasarą ir veikia kaip natūralūs oro filtrai.

Svarbus klimato iššūkis – staigūs temperatūros pokyčiai ir potvyniai, kuriuos būtina suvaldyti tinkamais sprendimais. Jau dabar miestai ieško būdų, kaip efektyviau stabilizuoti temperatūrų svyravimus ir sumažinti potvynių riziką. Vienas iš tokių sprendimų – išmaniosios vandens tvarkymo sistemos, kurios ateityje leis optimizuoti nuotekų ir lietaus vandens panaudojimą. Šioje srityje dirba įvairios įmonės, tarp jų ir Lietuvos bendrovė „Bioksa“, kuri vysto nanofiltracijos membranų sistemas, skirtas užteršto vandens valymui.

Skaitmeniniai sprendimai ir dirbtinis intelektas

Augant miestų gyventojų skaičiui ir didėjant infrastruktūros apkrovoms, efektyvus išteklių valdymas tampa būtinybe. Miestams reikės išmanių sprendimų, kurie optimizuotų transporto, energetikos ir paslaugų sistemas, padėtų greitai reaguoti į pokyčius bei užtikrintų didesnį saugumą.

Iki 2050 m. Lietuvos miestai taps vis labiau skaitmenizuoti – dirbtinio intelekto (DI) technologijos leis tiksliau prognozuoti ir valdyti miesto procesus, o skaitmeniniai dvyniai padės modeliuoti infrastruktūros naudojimą realiu laiku. Su tokiais sprendimais jau eksperimentuojama Vilniuje, kuriame sukurtas lietaus nuotekų skaitmeninis dvynys, leidžiantis efektyviau administruoti tinklus ir simuliuoti ekstremalių situacijų scenarijus. Panašios DI technologijos pritaikomos ir pastatų valdyme – UAB „Exergio“ yra pristačiusi DI pagrįstą komercinių pastatų energijos valdymo sistemą.

Robotizacija ir automatizacija bus vis plačiau taikomos įvairiose miesto gyvenimo srityse. Lietuvoje jau veikia pirmoji DI valdoma parduotuvė, o ateityje galima tikėtis, kad autonominės sistemos perims dalį miestų infrastruktūros valdymo.

Be to, miestai tampa vis labiau orientuoti į saugumą ir bendruomenės įtraukimą. Iki 2050 m. galime tikėtis, kad išmaniosios vaizdo stebėjimo sistemos bei autonominiai patruliavimo dronai padės užtikrinti viešąją tvarką. Taip pat išmaniosios platformos leis gyventojams aktyviau dalyvauti miestų planavime, teikiant pasiūlymus dėl infrastruktūros, transporto maršrutų ar žaliųjų erdvių plėtros.

Šaltinis – Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“