Neretai manoma, kad mūsų namų kanalizacijos vamzdžiai gali susidoroti su viskuo, ką kartu su nuotekomis į juos išpilame: maisto likučiais, panaudotais riebalais, įvairiomis higienos priemonėmis, popieriniais rankšluosčiais. Deja, specialistai pastebi, kad daugelis atliekų, kurias neatsakingai nuleidžiame į kanalizaciją, kaupiasi vamzdžiuose, ilgainiui juos užkemša, gadina infrastruktūrą ir gali atnešti nemenkų finansinių nuostolių.

„Kaip didžiausia vandentvarkos įmonė Lietuvoje, per metus išvalome apie tūkstantį tonų stambių atliekų – popierinių, vatos gaminių, sauskelnių, higieninių įklotų, taip pat riebalų, maisto atliekų. Tai prilygsta 200 sunkvežimių arba šiukšlių kiekiui, kurį išmeta apie 100 tūkst. vidutinių namų ūkių per vieną savaitę. Papildomos išlaidos atsiranda, kai į kanalizaciją patenka atliekos, kurių vieta yra šiukšlių dėžėje. Jos ne tik teršia gamtą, bet ir užkemša vamzdynus, sukelia avarijas, kurių šalinimas kainuoja tiek gyventojams, tiek mums“, – sako Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad net 41 proc. respondentų į nuotekas išpila kepimo aliejų ir kitus riebalus, trečdalis išmeta pasenusias maisto atliekas (32 proc.), plaukus (32 proc.), ketvirtadalis – popierinius rankšluosčius (24 proc.).

Be to, 6 proc. apklaustųjų teigė į kanalizaciją pilantys net nebenaudojamus namų apyvokos ar automobiliams skirtus skysčius, pavyzdžiui, tepalus, degalų likučius ar dažus bei tirpiklius ir kt. panašias medžiagas.

V. Matonio teigimu, atsakingai tvarkant atliekas ir nenaudojant kanalizacijos kaip bendros šiukšlių dėžės galima ne tik išvengti vamzdynų gedimų, bet ir gerokai sutaupyti.

Gali gerokai paploninti piniginę

Netinkamas atliekų šalinimas į kanalizaciją sukelia dideles problemas visai nuotekų tvarkymo sistemai. Užsikimšimai, remontai ir priežiūra sudaro nemenkas išlaidas, kurios laikui bėgant tik didėja. Pernai „Vilniaus vandenys“ fiksavo 1,8 tūkst. tokio tipo avarijų, o šiemet, dar nepasibaigus metams, jų skaičius siekia jau 1,55 tūkst.

„Šį rudenį atvėrėme atnaujintą Vilniaus nuotekų valyklą, kuri dabar yra moderniausia visame regione ir gali išvalyti net penkis kartus už plauko skersmenį mažesnes daleles ir taip prisideda prie švaresnės aplinkos sostinėje. Tačiau naujausios infrastruktūros neužtenka, reikia, kad ir gyventojai būtų sąmoningi ir buitines atliekas rūšiuotų tinkamai. Kviečiame gyventojus būti atsakingais, keisti nuotekų sistemai žalingus įpročius. Net lašas panaudoto aliejaus ar vieno puodelio kavos tirščiai ilgainiui gali pridaryti rimtų bėdų. Suskaičiavome, kad bendra remonto, įrangos atnaujinimo ir priežiūros sąnaudų suma pernai siekė 800 tūkst. eurų, dar 185 tūkst. eurų išleidome šių netinkamų atliekų tvarkymui ir išvežimui“, – dėsto V. Matonis.

Ko į kanalizaciją mesti jokiu būdu negalima

V. Matonis teigia, kad apklausos duomenys patvirtina ir „Vilniaus vandenų“ specialistų pastebėjimus – popierinis rankšluostis ir kitos higienos priemonės pirmauja tarp dažniausiai į kanalizaciją patenkančių netinkamų produktų.

„Servetėlės ar vienkartiniai rankšluosčiai ilgainiui kaupiasi vamzdžiuose, ypač kai jų sunaudojama dideliais kiekiais. Šios atliekos sukelia rimtas problemas, nes netirpsta vandenyje, susivynioja aplink įrangą ir galiausiai blokuoja vamzdžius“, – pastebi pašnekovas.

Ekspertas pastebi, kad šaltuoju metu laiku ypač daug bėdų sukelia riebalai, kurie šaltyje kietėja ir nusėda ant vamzdžių. „Šaltuoju metų laiku tarp nuotekų „blogiukų“ pirmauja riebalai, nes nusėdę ant vamzdžių jie kaupiasi tol, kol susidaro savotiški riebalų kamščiai. Ilgainiui tokie kamščiai visiškai užkemša vamzdžius, kurių buitinėmis priemonėmis atlaisvinti nebepavyksta, į pagalbą tenka kviesti specialistus“, – sako V. Matonis.

Nors daugeliui maisto atliekų, ypač jei jos smulkios, patekimas į nuotekas atrodo nereikšmingas, itin didelių problemų gali sukelti net daugelio į kriauklę ar tualetą išpilami kavos tirščiai. Žinoma gali atrodyti, kad tai mažytės dalelės, tačiau jos linkusios kauptis vamzdžiuose, formuoti kietus kamščius ir ilgainiui visiškai blokuoti nuotekų srautą.

Visos sąlygos atliekas rūšiuoti tinkamai

Laikantis kelių paprastų taisyklių galima išvengti ne tik vamzdžių užsikimšimo, bet ir sumažinti sąnaudas, kurios gali tekti visiems vartotojams, rūpinantis netinkamai sutvarkytomis atliekomis. „Vilniaus vandenys“ primena, sostinėje gyventojams yra sudarytos visos sąlygos tinkamai rūšiuoti atliekas.

Tiems, kurie nėra tikri, kaip derėtų elgtis su kai kuriomis atliekomis, V. Matonis primena, kad higienines priemones, tokias kaip servetėles, vatos diskelius ar ausų krapštukus, reikia mesti į šiukšlių dėžę. Panaudotus riebalus reikia surinkti į indą ir pristatyti į surinkimo vietas, kur jie bus tinkamai utilizuoti arba perdirbti.

Maisto atliekas ir kavos tirščius taip pat reikėtų tvarkyti atsakingai. Juos galima kompostuoti arba dėti į maisto atliekoms skirtus maišelius. Vilniaus miesto savivaldybė jau pernai pradėjo skatinti gyventojus maisto atliekas rinkti į specialius oranžinius maišelius, kurie rūšiavimo metu yra atpažįstami pagal maišelio spalvą ir atskiriami nuo kitų mišrių atliekų, taip užtikrinant, kad į maišelius sudėtos atliekos perdirbamos atskirai.

Apie „Vilniaus vandenis“

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 94 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.

Šaltinis – UAB „Vilniaus vandenys“