Vienkartiniai kavos puodeliai, užkandžių pakuotės, servetėlės – tai turbūt dažniausios viešose vietose stovinčioms šiukšliadėžėms tenkančios atliekos. Visgi dažnas, atkreipęs dėmesį, gali pastebėti, kad nepriklausomai nuo to, kiek daug šiukšliadėžių stovi populiariausiose miesto gatvėse ar lankytinose vietose, jos vis dažniau tampa „per ankštos“.

Nors neretai problema sprendžiama statant dar daugiau šiukšlinių, kai kurie gręžiasi į kitą pusę – šiukšliadėžių atsisako apskritai.

Viena iš vietų, atsisakiusių šiukšlių dėžių – Aukštaitijos nacionalinis parkas. Ironiška, kad nors šioje tiek lietuvių, tiek turistų pamėgtoje vietoje šiukšliadėžių nematyti, čia sunku surasti ir ne vietoje numestą šiukšlę.

Šiukšliadėžė – magnetas šiukšlėms

Gamtininkas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius sako, kad  idėja „šiukšles išsivežame patys“ jau ilgą laiką taikoma ir kituose Lietuvos parkuose, o mūsų šalį ji pasiekė iš Skandinavijos saugomų teritorijų.

Tokios idėjos gamtininkas sako nebijojęs – kartu su kolegomis tikėjosi, kad žmonių sąmoningumas auga, nors negalima nepastebėti, kad smarkiai prisideda ir valstybės priimti sprendimai. Vienas iš jų, sako A.Gaidamavičius, yra užstato (depozito) sistema, ženkliai sumažinusi gėrimų pakuočių kiekį miškuose. Visgi tobulėti dar yra kur.

„Manome, kad parko lankytojai jau  priprato prie to, kad stovyklavietėse ir pažintiniuose takuose vietoje šiukšliadėžių juos pasitinka užrašai „šiukšles išsivežame patys“. Daugiausia tokių užrašų iškabinusi Valstybinių miškų urėdija.

Tikimės, kad didelė dalis atliekų iš tiesų grįžta į miestus ir yra išrūšiuojamos, nors mes žinome, kad nemažai jų iškraunama į privačius kaimo gyventojų konteinerius, todėl poilsiautojų  kultūrai dar yra kur tobulėti“, – sako A.Gaidamavičius.

Specialistas taip pat pastebi, kad jei kam  ir kyla ranka numesti šiukšlę ne vietoje, neretai tai išsprendžia kiti poilsiavietės lankytojai.

„Žmonės susitvarko ir savo, ir kitų, ne tokių sąmoningų piliečių, paliktas šiukšles. Yra pastebėta, kad jei aplinka švari, tai ir parko lankytojui nekyla ranka numesti šiukšlę, o jei aplinka užšlamštinta, tai tokios vietos kaip magnetas pritraukia dar daugiau šiukšlių. Kaip magnetas (neigiama prasme) veikia ir šiukšliadėžės“, – pastebi gamtininkas.

Į šiukšlinę išmestos šiukšlės nebūtinai ten ir lieka

Visgi šiukšles susirinkę gyventojai vis dar turi galimybę išmesti jas netoliese – pavienių šiukšlinių Aukštaitijos nacionaliniame parke dar yra, nors A.Gaidamavičius pastebi, kad tai nereiškia, jog į šiukšlių dėžę išmestos atliekos ten ir liks.

„Direkcija šiukšlių dėžių nebestato, bet keletas yra likusios šalikelėse, kurias įrengė seniūnijos ir kelininkai, bet, deja, jos retai prižiūrimos, todėl mes siūlytume jų visai atsisakyti, kadangi perpildytų šiukšliadėžių turinį dar ir gyvūnai ištampo po didelį plotą“, – sako A.Gaidamavičius.

Su gyvūnų bei paukščių išnešiojamomis šiukšlėmis susiduria ir Zarasai, o Zarasų rajono savivaldybės statybos ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Eugenija Keturkaitė sako, kad problemą padėtų išspręsti uždaros šiukšlių dėžės.

„Atviros šiukšliadėžės mieste yra įvairių paukščių ir kitų gyvūnų traukos centras, ieškodami maisto likučių jie išnešioja atliekas į aplinkines teritorijas, taip jas užteršdami. Galima šią problemą spręsti renkantis uždaro tipo šiukšlių dėžes arba, išugdžius žmonių kitokius įgūdžius, jų atsisakyti visai“ , – sako E.Keturkaitė.

Kelias į rūšiavimą – kitokia šiukšliadėžių kultūra?

Net jei šiukšlių neištampo gyvūnai, vargu, ar visoms mišrių atliekų šiukšlių dėžėse atsidūrusioms atliekoms ten ir vieta. Neretai bendro naudojimo šiukšliadėžėse yra randama įvairių pakuotės atliekų, tokių kaip:  vienkartiniai indai, kavos puodeliai, įvairūs maišeliai, pakuotės atliekos ir kt.

Didžioji dalis visuomenės jau yra išsiugdžiusi įprotį rūšiuoti namuose, tačiau leisdami laiką viešose erdvėse tą įprotį pamiršta, didelė dalis  pakuotės atliekų gali būti perdirbtos, tačiau išmetus jas į bendro naudojimo mišrių atliekų šiukšliadėžę jos neretai būna užteršiamos ir tampa nebetinkamos perdirbimui.

Todėl kai kurie specialistai siūlo įrengti rūšiavimui pritaikytas šiukšlių dėžes arba jų apskritai atsisakyti, visgi E. Keturkaitė sako, kad šiukšlių dėžių atsisakyti pasiruošę dar ne visi gyventojai, o ypač atliekų kiekis Zarasuose padidėja šiltuoju sezonu, kai išauga turistų srautas. Būtent tada šiukšliadėžės neretai pripildomos, o į vidų netilpusios atliekos atsiduria ir šalia jų.

„Tose miesto vietose, kur šiukšliadėžių nėra arba jų yra nedaug, pastebime, kad žmonės ne visuomet yra linkę atliekas pasiimti su savimi, o tam įtakos turi žmonių sąmoningumo trūkumas, kurį po truputį ugdome“, – pastebi specialistė.

A.Gaidamavičius taip pat įsitikinęs, kad nors šiukšlintojų visada bus, dauguma lietuvių jau puikiai pažįstami su tinkamu atliekų tvarkymu, o ir kitiems mielai paaiškina.

„Vedant ekskursijas gamtoje, pavyzdžiui, Ščiūrio rago pažintiniame take, kartais išgirsti vieno kito lankytojo klausimą, kodėl nėra nė vienos šiukšliadėžės, bet tuoj pat jiems viską paaiškina kiti tos pačios ekskursijos dalyviai.

Lietuviai jau daug pasaulio matę ir žino, kad užsienyje jau seniai turistai įpareigoti tuščią tarą pasiimti su savimi, nežiūrint į tai, kad psichologiškai tuščias butelis mums vis dar yra sunkesnis nei pilnas.“