„Gal turite patarimų, kaip supamąjį krėslą prikelti naujam gyvenimui?“, – socialiniuose tinkluose pagalbos ieško Milda. Patarimų komentaruose pažiro įvairiausių, bet darbuotis krėslo savininkei teks pačiai. Patyrusio meistro paslaugos paslauga atsieitų panašiai, kiek per akciją kainuotų naujas krėslas, o ir surasti, kuris apsiimtų, nebūtų lengva. Pasidomėjome, koks sulūžusių ar pirminį grožį praradusių vasaros reikmenų likimas ir kokios galimybės juos prikelti naujam gyvavimui?

Ukmergiškių Donatos ir Alvydo namo kieme sofos formos sūpynės linguoja jau dešimtmetį. Tačiau tai – ne gamintojų nuopelnas. Praėjus porai metų nuo įsigijimo, originalus audinys, turėjęs atlaikyti sėdinčiųjų svorį, suplyšo nebepataisomai – nagingiems namų šeimininkams teko iš tvirtų juostų supinti naują sėdimosios dalies pagrindą.

Nors šaltuoju metų laiku lauko baldas stovi po stogu, per porą metų audinys išblunka ir nebedžiugina. Pagalvių užvalkalus Donata keitė jau trissyk – pasiuvo pati iš užuolaidų, įsigytų dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tokiam atnaujinimui, neskaičiuojant įdėto darbo, užtenka apie 15 eurų.

„Mielai įsigyčiau ir naują tekstilinę sūpynių dalį, bet neįmanoma surasti tokios, kuri tiktų mūsų modeliui. Tuo įsitikinau užsisakiusi tik stogelio dalį iš internetinės prekybos platformos. Kainavo 40 eurų, bet, paaiškėjo, kad gaminys – per ilgas. Teko vėl padirbėti ir pritaikyti“, – pasakoja Donata.

Išmesti daiktus dėl pavienių nesklandumų – ne šios poros būdui: visada pirmiau bando sutaisyti. „Kebliausia būtų surasti, kas pataisytų, jei negalėtume ar nenorėtume to daryti patys. Neįsivaizduoju, kas Ukmergėje apsiimtų, o jei ir pavyktų, kainuotų be proto daug“, – nedvejoja Alvydas.

Įvairių daiktų taisymas – vilniečio Sauliaus Supranavičiaus duona. Sostinės prekybos centre „Europa“ savo taisykloje dirbantis vyras užsakymų gausa nesiskundžia: taiso sulūžusius lagaminus, skėčius, tekstilinių dalių turinčius lauko krėslus, palapines.

„Nėra nepataisomų daiktų. Visą įmanoma pataisyti, bet kiekvienas skirtingai suprantame, kada daiktas yra vertas, o kada – nebevertas būti naudojamas. Jei žmogui daiktas svarbus, bandau padėti“, – sako S. Supranavičius, „Sauliaus ir Vido atelje“ vadovas.

Visgi lauko baldų jis nepriskirtų prie itin vertinamų daiktų. Jei terasos krėslo ar lauko skėčių trūkumai išryškėja per pirmuosius dvejus metus nuo pirkimo, galima reikalauti pardavėjo atsakomybės, o vėliau, pasak meistro, tampa pigiau įsigyti naują nei mokėti už remontą.

„Kartą viena ponia atvežė taisyti nestandartinį dviejų dalių lauko skėtį. Buvo nutrūkusi skėčio išskleidimą valdanti virvė. Teko pasikankinti, bet radau būdą, kaip jį sutaisyti. Klientei taisymas kainavo apie 80 eurų“, – pasakoja daiktų taisymo meistras.

Jis pabrėžia, kad lauko baldai neturėtų nuolatos, nepaisant oro sąlygų, stovėti lauke. Tiesioginių saulės spindulių nuolat veikiamas, taip pat lietaus merkiamas ar netgi žiemoti po atviru dangumi paliktas baldas praras savo žavesį ar ims irti daug greičiau nei pridengiamas bei tausojamas.

Hamakų kūrėja, baldų projektavimo specialistė Asta Gegužė pastebi, kad masiškai gaminamiems lauko baldams parenkami prasčiausi audiniai, nekokybiškas užpildas, nes žmonės nelinkę išlaidauti lauko baldams. Dėl to tokių baldų audiniai nepatvarūs, o remonto kainos gąsdina.

Pagalvės gandralizdį primenančiam krėslui pakeitimas kainuoja apie 60 eurų, sofos formos sūpynių atnaujinimas – apie 130 eurų. Priklausomai nuo audinio ir paminkštinimo kokybės, reikiamas medžiagų kiekis gali kainuoti ir 30 eurų, ir 100 eurų.

„Labai svarbu, kad susidėvėjusių dalių žmonės neskubėtų išmesti. Nesvarbu, purvinos ar suplyšusios. Pagal originalias iškarpas siūti daug greičiau nei braižyti iš naujo, išsimatavus rėmą.

Daug laiko reikalauja ir galutinę taisymo kainą išaugina poreikis nuvažiuoti į kliento namus apžiūrėti bei išsimatuoti baldą ar paties baldo atvežimas“, – taisymo iššūkius vardino A.Gegužė, praėjusiais metais nominuota „Atliekų kultūros“ apdovanojimui už kūrybiškumą dirbant su tekstilės atliekomis.

Prekių kelionėms ir aktyviam laisvalaikiui verslo vadovas bei taisymo žinovas Robertas Vengrys pastaruosius penkerius metus taiso palapines: keičia sulūžusius lankus, pagaliukus, klijuoja paviršiaus įplyšimus.

„Nėra sudėtinga pasitaisyti pačiam, tad pirmiausia pasiūlome įsigyti reikiamas priemones ir pabandyti. Paaiškiname ir parodome. Tačiau dalis klientų nepasitiki savo jėgomis ar tiesiog nenori tuo užsiimti“, – pastebi R. Vengrys.

Taisymo paslauga, neskaitant medžiagų, kainuoja 7 – 15 eurų. Įsigijus atsakingų gamintojų palapinę už 200 – 300 eurų, ji naudojama bent dešimtmetį ir taisymas – tarsi higiena.

„Jei perki palapinę maisto prekių parduotuvėje už trisdešimt eurų, tenka susitaikyti, kad neatlaikys rimtesnės liūties ar festivalio. Tarsi vienkartinės, jos išmetamos  neišsaugant dar gerų detalių, kurias vėliau būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui, taisymui“, – mintimis dalinasi palapinių žinovas.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje dirbantis Tadas Kazlauskas šiltuoju metų laiku mato gerokai daugiau išmetimui atvežamų lauko baldų.

Kartais neblogos būklės lauko baldai nukeliauja į dalinimosi daiktais stoteles DĖK’ui, bet dažniau jie atrodo sunkiai prikeliami naujam gyvenimui – plastikas, kuriuo tarsi šiaudais yra išpinti paviršiai, trupa vos prisilietus, karkasas būna surūdijęs ar sutrūnijęs nuo nuolatinio buvimo lauke.

Tokie baldai nukreipiami į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje esančius konteinerius.

VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius mano, kad pokyčio tokių daiktų taisyme įneštų atviros dirbtuvės, svetur žinomos kaip „repair cafe“. Jos suteiktų galimybę gyventojams gauti patirties, kaip yra taisomi trūkumų turintys daiktai ir galėtų tai padaryti patys ar padedant taisymą išmanantiems savanoriams.

„Esu matęs puikių tokių dirbtuvių pavyzdžių Vokietijoje, Berlyne: vyresnio amžiaus, patirties turintys žmonės kantriai knibinėja daiktus, ieškodami būdo sutaisyti, o daiktų savininkai mokosi, kaip kitąsyk tai išspręsti savarankiškai.

Tokio bendrumo užuomazgų yra ir Lietuvoje, esame įrengę „DĖK’ui“ medžio dirbtuves „Senjorų avilyje“ Vilniuje, kur galima pasitaisyti sugedusius daiktus, bet kad tai taptų dalinimosi gerosiomis patirtimis vieta, matyt, dar reikia šiek tiek laiko“, – pastebi T. Vaitkevičius.

Bendruomeninio ir savarankiško taisymo iniciatyvų plėtra kaip pokyčių variklį regi ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Gintarė Petrauskaitė ir Rūta Kukulskytė, atlikusios išsamią studiją „Tvarus vartojimas: kaip paskatinti vartotojus taisyti sugedusius daiktus?“

Autorės pastebi, kad vartotojai, kartą dalyvavę taisymo veikloje, labiau linkę ir toliau taisyti savo daiktus. Taip pat bendruomeninio taisymo centre yra įgyjama taisymo įgūdžių.

Projekto autorės akcentuoja, kad pasibaigus prekės garantiniam laikotarpiui, didžiausia kliūtis, atbaidanti vartotojus nuo galimybės taisyti, yra taisymo paslaugų kaina, todėl vienas konkrečių būdų kaip taisymą vartotojams padaryti ekonomiškai prieinamesnį, yra taisymo skatinimas kompensuojant dalį taisymo kainos.

Veiksmingas būtų PVM tarifų sumažinimas taisymo veiklai ir naudotoms prekėms, taip pat mokesčių lengvatos darbo jėgai, mokesčių lengvatos taisytojams. Šiuo metu 9 ES šalys taiko lengvatinį PVM mokesčio tarifą taisymo paslaugoms.

Taip pat siūloma išbandyti pilotinį projektą, kai valstybė vartotojams kompensuoja dalį sugedusių prietaisų taisymo kainos (tokie modeliai veikia Austrijoje, Vokietijoje). Europos šalių praktika rodo, kad vartotojams sudarius galimybę daiktus taisyti už prieinamesnę kainą, jie kur kas dažniau renkasi tai daryti.