Festivaliai, koncertai bei miesto šventės dažnai asocijuojasi ne vien su pramogomis, tačiau ir su perpildytomis šiukšlių dėžėmis ar besimėtančiomis atliekomis. Siekiant mažinti aplinkos taršą, daugelis Europos šalių jau įvedė griežtus apribojimus vienkartiniams indams bei pakuotėms. Pokyčių neišvengsime ir Lietuvoje – nuo gegužės 1 d. įsigalios draudimas viešuose renginiuose nemokamai dalinti vienkartinę plastikinę tarą. Kokios tvarios praktikos jau taikomos Europoje ir ko galime tikėtis?

Artėjant vasarai ir didžiųjų renginių sezonui, organizatoriams tenka apgalvoti daugybę praktinių klausimų, tokių kaip atliekų tvarkymas. Ir nors tema gali pasirodyti įprasta, vien atgabenti šiukšlių konteinerius nebepakaks – sprendimų teks ieškoti ir mažinant pačių atliekų susidarymą.

„Ko gero, daugeliui pažįstami šiurpūs vaizdai po festivalių ar koncertų – krūvos besimėtančių plastikinių bokalų, lėkščių, įrankių ar kitų atliekų. Nors organizatoriai dažniausiai pasirūpina teritorijos sutvarkymu bei šiukšlių išvežimu, teks žengti dar vieną žingsnį tvarumo link. Nuo gegužės įsigaliojus naujai direktyvai, renginių metu viešojo maitinimo paslaugų tiekėjai nebegalės nemokamai dalinti vienkartinės maisto bei gėrimų taros. Tačiau nepakaks vien priskaičiuoti papildomą mokestį – vartotojams turės būti pasiūlytos alternatyvos, tokios kaip biologiškai suyrantys ar daugkartinio naudojimo indai“, – sako „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovė Lina Gelažienė.

ES finansuojamame projekte „Baltiplast“ dalyvaujantys centro ekspertai analizavo gerąsias praktikas didžiuosiuose Europos renginiuose ir parengė rekomendacijas, į kurias verta atsižvelgti organizuojant renginius Lietuvoje.

Belgijoje už vienkartinės taros naudojimą organizatoriams gresia milijoninės baudos

2023 metais Belgijoje priimtas įstatymas, draudžiantis festivalių metu naudoti vienkartinę tarą. Pasak įmonės „Ecocup“, pernai renginių organizatoriams šalyje išnuomota apie 28 milijonai daugkartinių puodelių – juos dalyviai įprastai gauna palikę apie 1 euro dydžio užstatą.

Gento miesto festivalis buvo vienas pirmųjų Belgijoje, pritaikęs daugkartinės taros sistemą. Flandrijos atliekų agentūros duomenimis, ši iniciatyva padėjo sumažinti atliekų kiekį net iki 40 proc., o gatvėse surenkama apie 60 proc. mažiau šiukšlių. Naudojant daugkartinius indus, uždaruose festivaliuose vienam lankytojui tenkantis atliekų kiekis sumažėja iki 63 proc. Renginių dalyviai Belgijoje daugkartinius puodelius linkę naudoti atsakingai – kai taikomas užstatas, grąžinama net 90-95 proc. taros, o dalijant puodelius nemokamai – iki 70-90 procentų.

Vis dėlto ne visi pokyčius priėmė noriai. Vienas garsiausių muzikos festivalių „Tomorrowland“ dar 2023 m. kreipėsi į vyriausybę prašydamas išimties dėl vienkartinės taros naudojimo, tačiau pernai tokio leidimo nebegavo. Dėl nesilaikytų reikalavimų organizatoriams gresia iki 2 mln. eurų siekianti bauda.

Vienas tvarumo lyderių – Jungtinėje Karalystėje rengiamas „Glastonbury“ festivalis

Anglijoje kasmet vykstantis „Glastonbury“ festivalis garsėja nuosekliu įsipareigojimu tvarumui. Dar 2019 metais organizatoriai uždraudė renginio metu pardavinėti vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, o 2023 m. – ir vienkartines elektronines cigaretes, siekiant sumažinti susidarančių atliekų kiekį.

Festivalio maitinimo vietose taip pat skatinama naudoti tvaresnes alternatyvas. Pavyzdžiui, bulvių traškučius leidžiama pardavinėti tik kompostuojamose pakuotėse, o šiaudeliai bei įrankiai turi būti kompostuojami arba daugkartinio naudojimo. Darbuotojams ir savanoriams maistas taip pat tiekiamas daugkartiniuose induose.

2023 metais organizatoriai paskelbė, kad visas renginio energijos poreikis buvo padengtas iš atsinaujinančių šaltinių ir biodegalų, pagamintų iš naudoto maistinio aliejaus. Be to, siekiant mažinti emisijas festivalio teritorijoje, atlikėjų pervežimui įrengtas elektrinių transporto priemonių parkas.

Estijoje nuo 2024 m. renginių metu uždrausta naudoti vienkartinius indus

2023 metų vasarą vykusi XIII Estijos jaunimo dainų ir šokių šventė tapo didžiausiu renginiu šalyje, kuriame visi indai, tara bei įrankiai buvo daugkartinio naudojimo. Šventės metu įrengta 11 surinkimo punktų, kur lankytojai galėjo grąžinti panaudotus indus – jiems buvo taikomas 2 eurų užstato mokestis.

Organizatorių duomenimis, renginio metu buvo panaudota 85 tūkst. daugkartinių puodelių, 155 tūkstančiai lėkščių ir dubenėlių bei 161 tūkst. įrankių. Iniciatyvos dėka pavyko išvengti beveik pusės milijono vienkartinio plastiko gaminių ir daugybės tonų atliekų susidarymo.

Nuo 2024 metų visi viešojo maitinimo paslaugų teikėjai Estijoje renginių metu įpareigoti naudoti tik daugkartinius indus.

Prie tvarumo renginių metu prisidėti gali ir organizatoriai, ir lankytojai

Nors renginių organizatoriams ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams Lietuvoje teks prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių, prie tvarių iniciatyvų gali prisidėti ir lankytojai.

„Tikėtina, kad renginiuose vis dažniau bus naudojama daugkartinė tara. Tačiau šie gaminiai dažniausiai gaminami iš plastiko, todėl tvariausias sprendimas – atsinešti nuosavą gertuvę iš metalo ar stiklo, o į rankinę įsidėti kelis įrankius ir maisto dėžutę. Viešojo maitinimo vietose taip pat sunaudojama daug vienkartinių bei drėgnų servetėlių. Atkreipus dėmesį į savo įpročius, galima ženkliai sumažinti jų kiekį ir renginio mastu pastebėti realius pokyčius“, – pastebi L. Gelažienė.

„Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ ekspertai ragina organizatorius vengti plastikinių dekoracijų, blizgučių, konfeti ir balionų. Vasaros renginių metu rekomenduojama įrengti vandens papildymo stoteles, pasirūpinti aiškiai pažymėtais rūšiavimo, kompostavimo ir mišrių atliekų konteineriais. Kilus klausimų dėl tinkamo atliekų surinkimo ar perdirbimo, patariama bendradarbiauti su atliekų tvarkymo specialistais.

„Baltiplast“ – tai nuo 2023 iki 2025 m. vykdomas projektas, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio naudojimo plastiko gaminių bei plastiko pakuočių atliekų susidarymą ir pateikti plastiko atliekų panaudojimo sprendimus žiedinės ekonomikos kontekste. Konsorciume dalyvauja 18 partnerių iš 6 ES šalių. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis.

Šaltinis – „Baltiplast“