Europos Komisija paskelbė Gamtos kreditų gairių planą – strateginį dokumentą, kuriuo numatoma, kaip bus kuriama patikima, skaidri ir moksliškai pagrįsta sistema, skatinanti privačias investicijas į gamtos apsaugą ir atkūrimą. Ši iniciatyva yra priemonė saugoti ir atkurti biologinę įvairovę, mažinti klimato rizikas ir kartu skatinti tvarią ekonominę plėtrą visoje Europos Sąjungoje.

Gamtos kreditų gairių plane numatyta aktyviai įtraukti ekspertus, kurie dalyvautų teikiant pasiūlymus dėl galimos savarankiškos ar integruotos ES gamtos kreditų sertifikavimo sistemos. Remdamasi konsultacijomis ir ekspertų indėliu, Europos Komisija 2027 m. įvertins šioje srityje padarytą pažangą ir apsvarstys tolesnius gamtos kreditų rinkų plėtros veiksmus. Su visu gairių planu galite susipažinti čia.

Gamtos kreditai – tai sertifikuoti vienetai, atspindintys teigiamą poveikį gamtai. Sukūrus ES gamtos kreditų sistemą, jie galėtų būti išduodami už konkrečius gamtai palankius veiksmus, pavyzdžiui, atkurtas šlapžemes, išsaugotus miškus ar pagerintą buveinių būklę. Šiuos veiksmus galėtų vykdyti ūkininkai, miškininkai, kiti žemės savininkai, žvejai, bendruomenės ar kiti gamtos naudotojai, kurie imasi papildomų pastangų, viršijančių teisės aktuose nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.

Šie veiksmai turėtų būti vertinami ir sertifikuojami nepriklausomų organizacijų pagal aiškius, mokslu pagrįstus kriterijus. Patikimas sertifikavimas užtikrintų, kad gamtos kreditai atspindėtų tikrą ir apčiuopiamą naudą gamtai. Kreditus galėtų įsigyti įmonės, finansų institucijos, viešasis sektorius ar piliečiai, siekiantys prisidėti prie gamtos atkūrimo arba mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką.

Jeigu tokia gamtos kreditų sertifikavimo sistema būtų kuriama, ji galėtų būti panaši į jau patvirtintą Europos Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemą, patvirtintą pernai priimtu Reglamentu, numatančią ilgalaikį anglies dioksido absorbavimą, anglies kaupimą ūkininkavime ir saugojimą produktuose. Pastaroji sistema atveria naujas galimybes patikimai ir skaidriai mažinti emisijas įvairiuose sektoriuose.

Atsižvelgiant į tai, kad net trys ketvirtadaliai euro zonos įmonių veiklos tiesiogiai priklauso nuo gamtos, gamtos kreditai tampa novatoriška priemone, keičiančia mūsų požiūrį į gamtos vertinimą. Kadangi šiuo metu skiriamų investicijų į biologinės įvairovės apsaugą nepakanka, ES įsipareigojo iki 2026–2027 m. biologinei įvairovei skirti 10 % savo biudžeto, paramą biologinei įvairovei už ES ribų padvigubinti iki 7 mlrd. Eur. Apskaičiuota, kad investicijoms į biologinę įvairovę kasmet reikės 65 mlrd. Eur. Dėl šios priežasties, norint efektyviai pasiekti svarių rezultatų, bus labai svarbu derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą. Gamtos kreditai galėtų reikšmingai prisidėti prie pastarojo finansavimo didinimo.

Gairių plane taip pat numatyta sukurti patikimą valdymo sistemą, apimančią kreditų registravimą, perdavimą, stebėseną ir atsakomybę už nepasiektus rezultatus. Turėtų būti parengti skaidrūs bei patikimi standartai bei metodikos, taip pat bus vertinamas gamtos kreditų rinkos potencialas bei kuriamos paskatos smulkiesiems rinkos dalyviams – ūkininkams, žvejams, miškininkams ir mažosioms įmonėms.

Dokumente išskiriamas pilotinių projektų vaidmuo – jie jau vykdomi Estijoje, Prancūzijoje ir Peru, taip pat bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais.

Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. visi suinteresuoti asmenys kviečiami teikti savo nuomonę dėl gairių plano per viešąją konsultaciją. Europos Komisija taip pat kviečia stebėti vykdomus pilotinius gamtos kreditų projektus ir ieškoti galimybių įsitraukti į juos nacionaliniu ar regioniniu lygiu.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija