Poilsiautojai puikiai žino posakį „ką atsivežei – tą išsivežk“, tačiau po jų viešnagės ne visada randame poilsiavietes tokias, kokių norėtume. „Palikta šiukšlė užsuka visą taršos ir naikinimo grandinę: paveikia dirvožemį, augalus, gyvūniją. O juk pakaktų tik vieno teisingo veiksmo – susirinkti šiukšles“, – sako UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ (URATC) ekologė Aida Sokolovienė.

Įvardijo dažniausiai poilsiavietėse randamas atliekas

Utenos regionui priklauso bene vaizdingiausios Lietuvos vietovės su didžiuliu tinklu ežerų: Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonai. Šie kraštai – ta Lietuvos vizitinė kortelė, kurią savo širdyje išsaugojusi ne viena mūsų karta, o rašytojus ir poetus įkvėpusi savo pajautimą suguldyti žodžiais.

Kažin kokios esė arba satyros užgimtų, jei kūrybingi žmonės apsilankytų būtent tada, kuomet poilsiavietės ištuštėja? Kokias pievas, paežeres ir kalnelius išvystų jų akys? O gal vietoj tragedijos užgimtų sarkastiškas repas?

Pasak URATC ekologės A. Sokolovienės, atliekų tvarkymo specialistai dažniausiai poilsiavietėse randa šiukšles, kurias galima suskirstyti grupėmis:

• Plastikas (vienkartiniai plastikiniai buteliai, maišeliai, maisto pakuotės, vienkartiniai indai ir stalo įrankiai)
• Stiklas (buteliai, stiklo šukės)
• Metalas (skardinės – ypač alaus ir gaiviųjų gėrimų, konservų dėžutės)
• Popierius ir kartonas (servetėlės, tualetinis popierius, maisto pakuotės, cigarečių pakeliai)
• Piknikų atliekos (griliai, anglys, degaus skysčio buteliai, šašlykų iešmai)

„Be visų išvardintų teršalų, po iškylavimo gamtoje randama ir medicininių atliekų – pleistrų, tvarsčių, tačiau jų pasitaiko itin retai. Visgi vienos dažniausių randamų šiukšlių yra cigarečių nuorūkos“, – teigia URATC ekologė ir priduria, jog tarptautinės iniciatyvos, tokios kaip „Ocean Conservancy“, kasmet fiksuoja nuorūkas kaip dažniausiai randamą atlieką pasaulyje, ypač viešose vietose ir poilsiavietėse.

Pasak ekologės, atlieka maža, tačiau jos žala milžiniška – viena nuorūka gali užteršti iki 1 000 l vandens.

„Viską apsunkina faktas, jog nuorūkas sunku pastebėti, o jos nesuyra dešimtmečius, nes filtras pagamintas iš plastiko (celiuliozės acetato). Tai žinodami šiukšlinantiems rūkaliams turėtume būti ne tokie tolerantiški“, – sako A. Sokolovienė.

Elektroninės cigaretės, baterijos – pavojingos naujos kartos atliekos

URATC ekologė pamini ir dar vieną ryškėjantį dalyką – naujos kartos atliekas. Dėl sparčiai augančio jų kiekio kyla iššūkių ir atliekų tvarkytojams. Jie pastebėjo augantį šių atliekų skaičių net miškuose, paežerėse ir stovyklavietėse. Daug jų randama prie suoliukų, palapinių vietose, kartais išmetamos į vandenį.

„Elektroninės cigaretės („veipai“), baterijos, vienkartiniai įkrovikliai ar ausinukai vis dažniau randami poilsiavietėse, ypač po jaunimo viešnagių. Tai gana pavojingos atliekos, kurios ne tik teršia aplinką, bet ir kelia tiesioginį pavojų, pavyzdžiui, chemikalai gali prasiskverbti į dirvožemį, baterijos prie laužo gali užsiliepsnoti“, – pasakoja pašnekovė.

Aplinkosaugininkai ne kartą yra perspėję, jog nebenaudojamų vienkartinių ar daugkartinių elektroninių cigarečių jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, nes jos teršia aplinką. Ypač toksiškos baterijos – net viena gali užteršti šimtus litrų grunto ar vandens.

Tokios atliekos turi būti rūšiuojamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis: reikėtų pristatyti į specialius surinkimo taškus (pvz., prekybos centruose ar degalinėse – dažnai turi EEĮ dėžes) ar pristatyti į atliekų surinkimo aikšteles (www.atliekukultura.lt).

Šiukšlinimas grįš bumerangu

Ekologė A. Sokolovienė teigia, jog dauguma žmonių išties žino, kad gamtoje paliktos atliekos – ne tik estetinė, bet ir ekologinė problema, tačiau apie ilgalaikius padarinius ne visi suvokia.

„Plastiko, metalo ar chemikalų dalelės keičia dirvožemio struktūrą ir pH, mažina mikroorganizmų įvairovę. O juk mikroorganizmai – svarbiausias dirvožemio sveikatos ir augalų maitinimosi grandies elementas. Užsisuka tokia negailestinga seka: mąžta mikroorganizmų – silpniau auga augalai – mažiau maisto augalėdžiams“, – aiškina URATC atstovė.

Pasak A. Sokolovienės, šiukšlės, pavyzdžiui, plastikiniai maišeliai, gali uždengti augalus ir sukliudyti fotosintezę. O kai kurios atliekos, kaip cigarečių nuorūkos, išskiria toksinus, kurie stabdo sėklų dygimą. Dėl to mažėja žolėdžiams gyvūnams skirtas maisto.

Neatsakingas poilsis gamtoje, paliktos atliekos veikia gyvūnų elgseną. Pavyzdžiui, žolėdžiai gyvūnai, pririję plastiko ar kitų atliekų, gauna vis mažiau natūralaus maisto, todėl kinta jų elgesys, nyksta natūralūs instinktai. Plėšrūnus irgi paveikia – jie praranda savo maisto šaltinį (žolėdžius).

„Pagalvokime – gyvūnas suėda užterštą maistą, o paskui pats yra suvalgomas, taigi teršalai niekur nedingsta, jie keliauja aukštyn mitybos grandine“, – sako A. Sokolovienė.

Todėl, pasak jos, ilgalaikiai padariniai yra itin negailestingi: mažėja biologinė įvairovė – kai kurios rūšys nebesugeba prisitaikyti prie užterštos aplinkos, ekosistemos tampa nestabilios – mažėja atsparumas klimato pokyčiams, ligoms, invazinėms rūšims.

Šiukšlintojams numatytos baudos

URATC ekologė A. Sokolovienė primena, jog Utenos regione, kaip ir visoje Lietuvoje, šiukšlinimas poilsiavietėse, ypač prie vandens telkinių, yra reglamentuojamas įstatymais ir už tai taikoma administracinė atsakomybė – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

„Jei asmuo atliekas išmeta tam neskirtose vietose – gatvėse, aikštėse, parkuose, miškuose, vandens telkiniuose, poilsiavietėse, jam gali grėsti bauda nuo 30 iki 140 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 600 eurų, o juridiniams asmenims (įmonėms, organizatoriams) – nuo 290 iki 1400 eurų. Gali būti skirtos prievolės sutvarkyti aplinką ir kt.“ – vardija A. Sokolovienė.

Ji primena atsakingo poilsiautojo taisykles:

• „Atsinešei – išsinešk.“ Jei nėra šiukšliadėžių, viską susidėk į maišelį ir išsinešk. Net nedidelės atliekos, kaip nuorūkos ar saldainių popierėliai, daro žalą gamtai.
• Laužą kurk tik ten, kur leidžiama. Naudok tik įrengtas laužavietes, o jei tokios nėra – rinkis nekenksmingas alternatyvas (dujinę viryklę).
• Netrikdyk gyvūnų ir neliesk augalų. Nepalik maisto, nes jis privilioja laukinius gyvūnus.
• Nevartok vienkartinių plastikinių gaminių, kurie nesuyra šimtmečius. Rinkis daugkartinį gertuvę, lėkštes, stalo įrankius.
• Pavojingas atliekas išmesk tinkamai. Elektroninės cigaretės, baterijos, purškiami buteliai – tik į specialius taškus.
• Jei matai šiukšlę – surink. Tavo elgesys gali įkvėpti kitus elgtis atsakingai.

Be to, atliekų tvarkymo specialistai atkreipia dėmesį, kad poilsiavietėse vis dar pasitaiko atvirų šiukšliadėžių, kurios yra tikras jaukas paukščiams ir laukiniams gyvūnams – jie ištampo atliekas, šiukšlina aplinką.

Todėl net jei yra įrengtos tokios šiukšliadėžes, geriau nemesti į jas atliekų, o laikytis pirmos taisyklės – „ką atsinešei – išsinešk.“ Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyje kempinguose ir automobilių stovėjimo aikštelėse netgi nerasime atliekų konteinerių. Ten jau susiformavęs įprotis po iškylų susirinkti savo šiukšles ir išsivežti.

Taigi atsakingiems poilsiautojams turėtų tapti savaime suprantamas dalykas pasirūpinti maišeliais šiukšlėms – jų turėtų būti tiek striukės ar kelnių kišenėje, tiek automobilyje. Radai gamtoje šiukšlę – surink, radai visą šiukšlyną – pranešk čia.

Šaltinis – Atliekų kultūra