Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba pirmadienį pareiškė, kad šie metai neabejotinai bus karščiausi ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, nustatytą siekiant apsaugoti planetą nuo pavojingo perkaitimo.

Toks klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ pranešimas paskelbtas besibaigiant metams, per kuriuos tiek turtingas, tiek neturtingas šalis persekiojo nelaimės, mokslininkų siejamos su žmonijos vaidmeniu sparčiai šylant Žemei.

Pasak „Copernicus“, dėl itin ilgų ir didelių karščių nuo sausio iki lapkričio, vidutinė temperatūra pasaulyje buvo tokia aukšta, kad šie metai neabejotinai pralenks 2023-iuosius, kol kas laikomus karščiausiais.

„Šiuo metu jau tikrai aišku, kad 2024-eji bus šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją“, – teigiama ES agentūros kasmėnesiniame biuletenyje.

„Copernicus“ mokslininkas Julienas Nicolas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2025-ieji prasidės kone rekordine oro temperatūra ir kad tokia padėtis galėtų išsilaikyti artimiausius kelis mėnesius.

Pasiekta ir kita niūri riba: 2024-ieji bus pirmieji kalendoriniai metai, kai pasaulinis temperatūros vidurkis bus 1,5 Celsijaus laipsnio didesnis nei buvo iki pramonės revoliucijos, kai žmonija pradėjo deginti daug iškastinio kuro.

Mokslininkai įspėja, kad 1,5 Celsijaus laipsnio viršijimas per dešimtmečius sukeltų didelę grėsmę planetai, todėl pagal Paryžiaus klimato susitarimą pasaulis turi stengtis apriboti atšilimą iki šios saugesnės ribos.

ES klimato stebėsenos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess teigė, jog vieni metai, kai temperatūros padidėjimas viršys 1,5 laipsnio, „nereiškia, kad buvo pažeistas Paryžiaus susitarimas, tačiau tai rodo, kad labiau nei bet kada būtina skubiai imtis ambicingų kovos su klimato kaita veiksmų“.

Kol kas nepanašu, kad pasaulis to rimtai imtųsi. Dabartinė veiksmų dėl klimato kryptis nulemtų katastrofišką temperatūros padidėjimą 3,1 Celsijaus laipsnio, spalį paskelbė Jungtinės Tautos.

Iškastinio kuro deginimo lemiama tarša toliau didėja nepaisant pasaulio pažado atsitraukti nuo anglių, naftos ir gamtinių dujų.

Deginant iškastinį kurą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), dėl kurių didėja pasaulio temperatūra.

Mokslininkai sako, kad pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai ir vandens ciklas, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orai.

2024-aisiais buvo žmonių aukų pareikalavusių potvynių Ispanijoje ir Kenijoje, smarkių audrų JAV ir Filipinuose, didelių sausrų ir gamtinių gaisrų Pietų Amerikoje.

Ciuriche įsikūrusi draudimo milžinė „Swiss Re“ šį mėnesį pranešė, kad 2024 metais tokios nelaimės iš viso padarė 310 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.

Besivystančios šalys yra ypač pažeidžiamos ir iki 2035 metų joms reikės 1,3 trln. JAV dolerių per metus išorinės pagalbos kovai su klimato kaita.

Lapkritį vykusiose Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos didieji istoriniai teršėjai, labiausiai atsakingi už pasaulinį atšilimą, įsipareigojo iki 2035 metų kasmet surinkti bent 300 mlrd. dolerių.

Šaltinis – pranešimas žiniasklaidai