Gyventojų pakuočių atliekų rūšiavimas Lietuvoje gerėja, tačiau tyrimai rodo, kad žinių, kaip tai daryti teisingai, vis dar trūksta. Apie 40 proc. pakuočių konteineriuose randamo turinio nėra pakuotės, o įvairios priemaišos. Pavyzdžiui, dažnas atvejis, kuomet gyventojai elektroninius, iš plastiko pagamintus žaislus išmeta į antrinių žaliavų konteinerį, manydami, jog elgiasi teisingai. Tokie daiktai užteršia bendrą pakuočių srautą, apsunkina tolesnį rūšiavimą ir perdirbimą, tad į pakuočių konteinerį turėtų keliauti tik pakuotės.

Kokios priežastys lemia tai, jog konteineriuose randamos įvairios priemaišos vis dar yra dažnas atvejis ir kas vyksta, kuomet pakuotės bei jų atliekos rūšiuojamos netinkamai?

Į šiuos bei kitus su netinkamu rūšiavimu susijusius klausimus bandysime atsakyti kartu su gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“, pasitelkiant ir specialistų nuomones.

Netinkamai išmestos atliekos gali sukelti skaudžių pasekmių

Nepaisant teigiamų pokyčių šalies atliekų rūšiavimo procese, priemaišų kiekis, atsiduriantis konteineriuose, ir toliau išlieka aukštas. Iš tiesų, kiekvienas iš mūsų turėtume atidžiau pagalvoti apie mūsų kasdienius pasirinkimus. Kuo geriau suprasime aplinkoje naudojamas medžiagas ir pakuotes, tuo greičiau galėsime pagerinti rūšiavimo situaciją Lietuvoje.

Vienos iš didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje UAB „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė įvardija, kokios netinkamos atliekos dažniausiai patenka į konteinerius.

„Tai tekstilė, statybinės atliekos, buitinės, žaliosios atliekos (lapai, šakos), taip pat baterijos ir smulkūs elektronikos prietaisai, įvairūs kiti netinkami gaminiai. Pavyzdžiui, į stiklo pakuočių konteinerius dažnai išmetami seni keramikiniai indai, židinių stiklai ar langų paketai. Tai labai gadina stiklo žaliavos kokybę ir trukdo tolimesniam perdirbimui“, – teigia Marina Curko-Notkuvienė.

UAB „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė

Pašnekovės teigimu, kuomet pakuotės ir jų atliekos rūšiuojamos netinkamai, t. y. metamos ne į joms skirtus atliekų rūšiavimo konteinerius, tai gali tapti itin rimta problema.

„Kaip rodo patirtis, visų pirma, tai yra labai pavojinga. Pavyzdžiui, netinkamai išmestos ličio baterijos sukelia gaisrus su itin skaudžiomis pasekmėmis, užterštumas gadina rūšiavimo įrenginius, o esant dideliam užterštumui tampa sunkiau išrūšiuosi ir paruošti žaliavas tolimesniam perdirbimui. Taip prarandama daug pakuotės, kaip perdirbamos žaliavos, ir ji nenukeliauja perdirbimui“, – netinkamo rūšiavimo pavojus vardija UAB „Ekobazė“ vadovė.

O kodėl žmonės vis dar taip dažnai į konteinerius meta netinkamas atliekas? Marina Curko-Notkuvienė teigia, kad kaip ir visiems teigiamiems pokyčiams, šiems, ko gero, taip pat reikia laiko.

„Kad ir kokia situacija šiuo metu bebūtų, manau, mes esame teisingame kelyje. Visose šalyse, kuriose rūšiavimo kokybė gera, pokyčiai užtruko ne vieną dešimtmetį. Žmonėms reikia daugiau edukacijos, kad atsirastų suvokimas, kodėl rūšiuoti yra svarbu, kas vyksta su atliekomis, kai jos keliauja į sąvartynus ir kokios alternatyvos yra jas panaudoti pakartotinai.

Taip pat, kokia nauda ekonomikai, gamtai, orui. Be abejo, norint pagerinti situaciją, reikalinga kontrolė savivaldybėse, surinkimo vietose ir vieninga tvarka, kaip reikia rūšiuoti pakuotes“, – teigia Marina Curko-Notkuvienė.

Prevencija turėtų būti pirmasis žingsnis švaresnės aplinkos link

Tam, jog žmones būtina edukuoti rūšiavimo klausimais, pritaria ir atliekų tvarkymo ir aplinkos priežiūros bendrovės „Ekonovus“ Komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovė Vilma Balčiauskaitė. Pašnekovė teigia, kad atliekų rūšiavimas nėra sudėtingas procesas, tačiau svarbu žinoti esmines gaires.

„Jau trejus metus vedame edukacines paskaitas apie rūšiavimą mokiniams ir įmonėms, tad pastebime, kad klausimų kyla tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.

Pavyzdžiui, dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai dažnai atrodo kaip plastiko atlieka, tačiau iš tiesų šie gaminiai yra pagaminti iš sudėtinių medžiagų ir negali būti nei perdirbami, nei rūšiuojami, jie yra tvarkomi su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Dažnai į plastiko pakuočių konteinerius iškeliauja žaislai, automobilių dalys, tačiau jos turėtų pasiekti stambiagabaričių atliekų aikšteles.

„Ekonovus“ Komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovė Vilma Balčiauskaitė

Priemaišų konteineriuose gali atsirasti ir dėl to, kad kartais gyventojai išmeta pakuotes su maisto, skysčių ar birių medžiagų likučiais, nors į rūšiavimo konteinerius turėtų keliauti tik tuščios pakuotės“, – teigia V. Balčiauskaitė.

Pašnekovės teigimu, dažniausia rūšiavimo procesą apsunkinanti rizika – išmestos pakuotės, kuriose dar likę maisto likučių, skysčių ar kitų medžiagų.

„Jos ištepa ir kitas teisingai išrūšiuotas atliekas, vadinasi, tokios atliekos jau nebus ir perdirbamos. Dėl netinkamai išrūšiuotų atliekų gali pasitaikyti įrangos gedimų, o kartais netgi kilti pavojus, jeigu tarp pakuočių atliekų įsipainioja pavojingų ar net sprogių medžiagų“, – įspėja „Ekonovus“ Komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovė.

O ar tikslesnis ir atsakingesnis rūšiavimas leistų pasiekti aukštesnę kokybę – galbūt atsakomybė ir galimybė keisti ateitį yra mūsų pačių rankose? V. Balčiauskaitės teigimu, padėtį iš tiesų pagerintų tikslingesnis gyventojų rūšiavimas.

„Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. ES buvo perdirbama tik apie 48 proc. atliekų, tad tikrai dar turime, kur tobulėti. Tiksliau ir atsakingiau rūšiuodami, pirmiausiai, rūpinamės atplinka, kurioje gyvename. Taip pat taupome resursus, mažiau atliekų patenka į sąvartynus. Be to, pakuočių atliekų surinkimas gyventojams nieko nekainuoja, tad atsakingai rūšiuodami galime sumažinti ir savo patiriamas išlaidas.

Dažnai gyventojai dalijasi, kad tik pradėję rūšiuoti pamato, kiek daug plastiko, popieriaus ar kitų medžiagų parsineša iš parduotuvės. Taip pamažu kyla motyvacija šio kiekio išvengti dar apsiperkant. Būtent prevencija ir turėtų būti pirmasis žingsnis švaresnės aplinkos link“, – teigia V.Balčiauskaitė.

Ką būtina žinoti prieš metant atlieką į rūšiavimo konteinerį?

Kol Lietuvoje dar nėra sukurtos vienos bendros atliekų rūšiavimo sistemos, labai svarbu, kad kiekvienas vartotojas atidžiai sektų savo gyvenamosios vietos atliekų tvarkymo taisykles ir nurodymus.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovės Dianos Ramanauskaitės teigimu, kadangi atliekų rūšiavimo ir tvarkymo praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, gyventojai, mesdami atliekas į skirtingus konteinerius, turėtų pasidomėti, kurie jų yra skirti plastiko, popieriaus, stiklo, metalo ar kitų medžiagų atliekoms, ir laikytis nustatytų rūšiavimo principų.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė

„Tikimasi, kad mažiau painiavos ir daugiau vieningo aiškumo, kokias atliekas gyventojai turėtų mesti į rūšiavimo konteinerius, o kokių, vis dėlto, ne – įneš Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kurie turėtų suvienodinti rūšiavimo tvarką visose šalies savivaldybėse. Vieninga tvarka turėtų sumažinti sumaištį, palengvinti gyventojų edukaciją ir padėti siekti esminių aplinkosaugos bei pakuočių atliekų perdirbimo tikslų, mat dabar esanti tvarka tiek gyventojams, tiek ir atliekų tvarkymo organizacijoms kelia daug galvos skausmo“, – teigia D.Ramanauskaitė.

Kviečiame atsiversti Pakuočių atliekų rūšiavimo atmintinę – čia rasite atsakymus į visus jums rūpimus klausimus apie teisingą pakuočių atliekų rūšiavimą.

Šaltinis – pranešimas žiniasklaidai