2025-09-01
Atliekų kultūra
Nusprendus atsisveikinti su nebevažiuojančiu automobiliu, jį būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą. Kodėl tai svarbu? Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios turi laikytis ir Lietuva, 95 proc. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidarančių atliekų turi būti pakartotinai panaudotos arba perdirbtos, tik 5 proc. šių atliekų – pašalintos. Šio reikalavimo laikosi teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai, tačiau ne nelegalūs ardytojai. Ar žinote, kuo galiausiai virsta jums ne vienerius metus tarnavęs automobilis?
Pakartotinis panaudojimas rūpi ne visiems
„Transporto priemonių atliekų perdirbimas – svarbus procesas taupant gamtos ir energijos išteklius, o aplinką saugant nuo taršos. Teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar panaudotos pakartotinai. Nelegalūs automobilių ardytojai, pardavę vertingas automobilių dalis, vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas: plastiką, gumas, stiklą, salono apdailą, sėdynes, kilimėlius tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina. Dėl šios priežasties ypač svarbu pasidomėti, kam patikite nebereikalingą transporto priemonę ir koks tolesnis kelias jos laukia“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 100 tūkst. tonų senų automobilių. Vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų automobilių dalių, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2 500 eurų. Žinoma, nelegalūs ardytojai mokėti nenori, todėl šios atliekos, užuot jas pakartotinai panaudojus ar perdirbus, patenka į buitinių atliekų sąvartynus, nugula pamiškėse ir kitose atokesnėse vietose bei teršia aplinką.
Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Jei pakartotiniam naudojimui šios dalys nebetinka, jos perdirbamos, kuo mažiau jų pašalinama.
Kurias automobilių dalis galima perdirbti?
Ardyti automobilius gali ne bet kas
Transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, veiklos draudimus, baigę pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pan. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones.
Informaciją, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo, pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus, galima čia.
Šaltinis – Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)