Dovanos – tai svarbi Kalėdų tradicijų dalis ir vienas iš ryškiausių šventinio laikotarpio simbolių. Tačiau, ar visos jos iš tikrųjų džiugina? Dažnai blizgančiuose įpakavimuose slepiasi daiktai, kurie niekada nebus panaudoti – jie atsiduria stalčių gilumoje, dulka lentynose arba keliauja į atliekų konteinerius. Trumpalaikiai išpardavimai skatina pirkti daugiau nei reikia, o reklamos verčia tikėti, kad šventės be pirkinių maratono neįmanomos. Deja, šis vartojimo siautulys po švenčių palieka ne tik džiaugsmo akimirkas, bet ir gausybę atliekų bei nereikalingų daiktų, su kuriais dažnai nežinome, ką daryti.

Nereikalingos dovanos: nutylima atliekų problema

Ar šventės be dovanų būtų mažiau ypatingos? Turbūt vos išgirdę šį klausimą, jaučiame lengvą vidinį prieštaravimą – juk dovanų laukimas ir dovanojimas tapo neatsiejama švenčių dalimi. Visgi tyrimai atskleidžia, kad pasaulyje kiekvienais metais milijonai dovanų yra grąžinamos, perdovanojamos, aukojamos arba tiesiog išmetamos. Šią tendenciją patvirtina ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) atliktos apklausos rezultatai.

Reikšminga dalis respondentų (73 %) įvardijo, kad bent kartą yra gavę jiems nereikalingų ir nepageidaujamų dovanų. Atsakymų gausoje dominavo įvairūs suvenyrai: statulėlės, magnetukai, puodeliai, žvakės ar kitos interjero detales – kai kurie šiuos daiktus apibūdino dar tiesiau, vadindami juos „šlamštu“ ar „dulkių rinkėjais“. Sąrašą papildė netinkama kosmetika ar drabužiai.

Kas nutinka šiems daiktams – paklausite? Šiek tiek daugiau nei pusė pripažino, kad tokias dovanas tiesiog laiko lentynose, nors niekada jų nenaudoja. Kita dalis (35 %) – perduoda arba perpadovanoja kitiems, o apie 8 % – išmeta arba pristato į daiktų pakartotinio naudojimo punktus, kurių reikšmę, remdamasis gautomis įžvalgomis, pabrėžia Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas:

„Gali pasirodyti, kad perpadovoti ar atiduoti kito padovanotus daiktus reiškia neįvertinti žmogaus pastangų ar ketinimo dovanoti. Tačiau ar ne geriau suteikti daiktams antrą šansą, nei juos išmesti ar kaupti?“, – svarsto Kauno RATC vadovas. Jis pažymi, kad būtent siekis plėsti dalijimosi galimybes paskatino Kaune atidaryti dar dvi naujas „Atiduotuves“. „Turime suprasti, kad dalintis ir duoti turėtų būti maloniau nei gauti“, – akcentuoja L. Virbickas.

O kurioje šių rezultatų pusėje esate jūs? Ar susimąstome kaip patys tampame šios vartojimo kultūros ir dovanų pertekliaus problemos dalimi?

Dovanų perteklius: ar daugiau visada reiškia geriau?

Dovanojame ne tik artimiausiems žmonėms, bet ir kolegoms, pažįstamiems ar net tolimiems giminaičiams. Net jei dauguma apklaustųjų (93 %) sutinka, kad dovanojimas skatina perteklinį vartojimą, šis suvokimas netampa priežastimi sumažinti dovanų skaičiaus.

Didžiausia dalis respondentų (67 %)įvardijo per šventes dovanojantys nuo trijų iki dešimties dovanų, o kai kurie – net dar daugiau! Tik vienas iš penkių renkasi dovanoti minimalistiškai ir apsiriboja 1-2 dovanomis.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl šventiniu laikotarpiu dovanojame tiek daug, yra nebūtinai nuoširdus noras pradžiuginti, o įsitvirtinęs įprotis laikytis tradicijos – įteikti bent simbolinę dovaną. Kūrybiškumo stoka, nesugebėjimas išrinkti praktiškų dovanų ar laiko stygius taip pat prisideda prie perteklinio dovanojimo. Be to, kas trečias apklaustasis nurodo, kad prieššventinės nuolaidos dažnai paskatina impulsyviai pirkti tai, kas vėliau tampa nereikalinga gavėjui.

Kauno RATC direktorius L. Virbickas pastebi, kad šventinis dovanojimas vis dažniau tampa ir mados dalimi: „Šiandien dovanojimas dažnai nėra apie tikrąjį poreikį – jis labiau susijęs su siekiu atitikti visuomenės lūkesčius. Tai skatina neapgalvotą vartojimą, kuris savo ruožtu prisideda prie atliekų kiekio didėjimo.“

Jis taip pat pabrėžia, kad perteklinis dovanojimas yra neatsiejama vis augančio vartojimo masto dalis, daranti tiesioginį poveikį atliekų kiekiui: „Lietuvoje mes dar tik mokomės gyventi geriau – vis dar daug vartojame ir perkame, todėl atliekų kiekis tik didėja.“

Remdamasis tyrimais, L. Virbickas pažymi, kad bendrojo vidaus produkto vienam asmeniui ir atliekų susidarymo ryšys yra tiesioginis. „Lygio, kad atliekų kiekis pradėtų mažėti, mes dar nepasiekėme“, – priduria jis, atkreipdamas dėmesį, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse komunalinių atliekų susidarymas pamažu ėmė mažėti, tuo tarpu Lietuvoje šios tendencijos dar nėra matomos.

Aplinkosaugos kaina: dovanos su žalos gamtai pėdsaku

Deja, bet šventinio pertekliaus poveikis aplinkai yra milžiniškas ir prasideda dar prieš dovanoms pasiekiant mūsų namus: „Prekių gamyba, pakavimas ir transportavimas sunaudoja milžiniškus energijos, vandens ir žaliavų kiekius, o į atmosferą išmetama didžiulė anglies dioksido emisijų dalis”, – teigia Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė.

Ypač didelė problema – dovanų pakavimo atliekos, kurios šventiniu laikotarpiu sudaro didelę dalį išaugusių popieriaus, plastiko ir stiklo atliekų. Kiekvieną šventinį sezoną pasaulyje sunaudojami milijonai tonų dovanų pakavimo popieriaus, juostelių ir maišelių, iš kurių nemaža dalis yra neperdirbama dėl plastiko dangos, blizgių dažų ar metalizuotų paviršių, todėl išmestos keliauja į sąvartynus arba yra sudeginamos atliekų deginimo jėgainėse energijai gauti.

Rinktis perdirbamas pakavimo medžiagas yra aplinkai palankesnis sprendimas nei naudoti neperdirbamas blizgias dekoracijas, tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir perdirbimas turi savo kainą.

„Tvarumo siekis turėtų prasidėti dar dovanų planavimo etape – nuo apgalvoto dovanų pasirinkimo iki minimalistinio, daugkartinio įpakavimo“, –pažymi specialistė, pridurdama, kad tokie sprendimai padeda kurti atsakingesnį vartojimą, mažinti atliekų kiekį ir tausoti gamtos išteklius.

Visgi tik dešimtadalis apklausos dalyvių teigia, kad visada stengiasi rinktis tvarius dovanų sprendimus – renkasi rankų darbo, perdirbtas, ekologiškas dovanas ar naudoja minimalų įpakavimą. Didžioji dalis, apie 75 %, nurodo, kad nors tvarumo idėjos jiems svarbios, tačiau jos ne visada tampa pagrindiniu kriterijumi renkantis ar pakuojant dovanas.

Tvaraus dovanojimo sprendimų paieškos

Tvarumo sprendimai nėra sudėtingi – jie slypi kasdieniuose pasirinkimuose. Atsisakę pirkti naujus daiktus galime išradingai panaudoti turimus išteklius – pavyzdžiui, namuose esantys daiktai gali tapti netikėtu dovanų pakavimo sprendimu.

Ekologė R. Utyrienė dalinasi patarimais, kaip tvariai pakuoti dovanas ir sumažinti šventinių atliekų kiekį: „Iš panaudotų, bet vis dar tinkamų naudoti popierinių maisto prekių maišelių lengvai galima pasigaminti dovanų pakavimo popierių. Tereikia nukirpti jų rankenas, perkirpti maišelį išilgai ir ištiesinti, kad jis taptų vientisu popieriaus lakštu. Apversti jį taip, kad matoma pusė būtų be logotipų ir naudoti kaip įprastą pakavimo popierių”, – siūlo specialistė ir priduria, kad vietoje tradicinių plastikinių juostelių ir blizgių kaspinų verta rinktis džiovintas gėles, šakeles, kankorėžius ar cinamono lazdeles: „Tokie elementai tarnauja ilgai, o praradus išvaizdą, juos galima kompostuoti ar išmesti kartu su maisto atliekomis“.

Tuo tarpu išvengti perteklinio dovanojimo gali padėti atsakingas požiūris į dovanų pasirinkimą. Kauno RATC vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma žmonių stengiasi rasti prasmingesnį požiūrį į šią tradiciją – pasikalba su artimaisiais, kad sužinotų jų tikruosius norus arba renkasi praktiškas dovanas, kurios turi ilgalaikę naudą. Kiti kaip atsakingo dovanojimo pavyzdį, nurodo patirčių dovanojimą: „Laikas – geriausia valiuta“, – sutinka ekologė R. Utyrienė, pridurdama, kad prisiminimai iš bendrų pramogų ar patirčių išlieka daug ilgiau nei materialios dovanos ir yra pati draugiškiausia dovana tiek mūsų artimiesiems, tiek mus supančiai aplinkai.

Tačiau, jei visgi esate prikaupę daiktų arba gavote dovanų, kurios jums nereikalingos ir neatitiko jūsų poreikių, yra tvarus sprendimas joms suteikti antrą gyvenimą. Kauno RATC stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse įsikūrusiose „Atiduotuvėse“ galima mainytis įvairiausiai daiktais – nuo baldų iki kalėdinių niekučių: „Šventinis laikotarpis – puiki proga peržiūrėti namuose esančius nereikalingus daiktus ir užtikrinti, kad jie nebūtų išmesti, o perleisti tiems, kuriems jie bus naudingi ir suteiks džiaugsmo. Be to, tokiu principu verta vadovautis visada, ne tik per šventes“, – teigia Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.

Tokie sprendimai primena, kad šventės gali būti ne tik džiaugsmingos, bet ir tvarios. Rinkimės dovanas, kurios stiprina ryšius, o ne kaupiasi atliekų krūvose, primindamos apie besaikio vartojimo pasekmes.

Šaltinis – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras