Nuo praėjusių metų gruodžio vidurio, kuomet darbą pradėjo XIX Vyriausybė, Aplinkos ministerijos specialistai parengė prioritetinių darbų sąrašą. Tai –ir miškų išsaugojimas, administracinės naštos mažinimas, efektyvi aplinkos apsauga, statybų sektoriaus pertvarka. Šiandien pristatome vieną svarbiausių nuveiktų darbų: Lietuvos miškų išsaugojimą, jų plotų didinimą, nemedieninės miškų ekonomikos stiprinimą.

Keičiamas Miškų įstatymas

Pavasarį Vyriausybei buvo pateikta išvada dėl parengto Miškų įstatymo projekto, kurį ketinama svarstyti artėjančioje Seimo rudens sesijoje.

Projektu siūloma keisti miškų grupių paskirstymą. Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, 1 km atstumu nuo miestų ribos esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai), o III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, dalies draustinių miškus – IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.

Jame numatyti ir miškų kirtimų apribojimai.

Taip pat numatyta galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip penkerius metus – vietoj anksčiau siūlytų 20 metų.

Numatoma ir papildoma funkcija Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams ir vystyti gamtai artimesnę miškininkystę.

Patvirtinta mažesnė kirtimų norma

Aplinkos ministerija šiemet patvirtino 5,7 proc. mažesnę nei Vyriausybės nustatyta valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį.

Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti 11 850 ha iki 11 179 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 405 tūkst. kietmetrių medienos.

Ši norma taikoma visiems valstybiniams miškams – tiek tiems, kurie valdomi patikėjimo teise, tiek esantiems laisvos valstybinės žemės fonde ar kariuomenės poligonuose. Į kirtimų normą taip pat įtraukiamas rezervas, skirtas tik iš anksto nenumatytiems atvejams.

Daugiau galimybių įveisti naujus miškus

Iš privačių miškų savininkų iki 2026 m. liepos bus išpirkti dar 266 hektarai biologine įvairove turtingų miškų, kuriuose yra natūralių miško buveinių arba saugomų rūšių radaviečių. Šios ministro įsakymo pataisos sudaro sąlygas tęsti valstybės vykdomą gamtiniu požiūriu vertingų miškų išpirkimą iš privačių savininkų. Tam papildomai skirta 2 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. 2025 m. Valstybinių miškų urėdija organizavo dvigubai daugiau privačios ne miško žemės plotų miškui veisti įsigijimą nei buvo planuota.

Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimas taip pat pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms. Šie įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas įveisti naujus miškus – atsisakoma reikalavimo įveisiant mišką dalyje draustinių, valstybinių parkų ir rezervatų atlikti poveikio aplinkai vertinimą, vietoje šio reikalavimo atsiranda pareiga atlikti miško veisimo reikšmingumo vertinimą. Praplėstos ir miško veisimo galimybės, leidžiant sodinti mišką derlingesnėje nei vidutinio našumo ariamoje žemėje.

Pasienyje nustatyti miškų kirtimo apribojimai

Pavasarį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymams dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų, kuriomis bus įgyvendintos kontrmobilumo priemonės miškuose prie Kaliningrado srities ir Baltarusijos sienos.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. 20 kilometrų atstumu nuo sienos su šiomis valstybėmis nuspręsta drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus didesnėse nei 1,5 hektaro ploto biržėse ir kirsti pakelių želdinius ne miško žemėje, išskyrus pavojų keliančius medžius. Nauja pagrindinių miško kirtimų biržė šalia anksčiau iškirstos šliejama, kai anksčiau iškirstoje biržėje atkurtas miškas pasieks 2,5 m aukštį. Taip pat draudžiama vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos.

Priėmus pataisas, bus sustiprinta valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi bei pasienio miškų apsauga, padidintas atgrasomasis ir gynybinis potencialas, sudarytos tinkamos sąlygos Lietuvos kariuomenei vykdyti karines operacijas.

Daugiau dėmesio nemedieninei miškininkystei ir ES teisės reikalavimams

Sustiprintas ir valstybinio miškų sektoriaus valdymas. Šią vasarą atšaukta Valstybinių miškų urėdijos valdyba. Įgyvendinant valstybinio miškų ūkio sektoriaus strateginę kryptį ir keliamus tikslus, peržiūrėtos Valstybinių miškų urėdijos valdybai keliamos kompetencijos, reikalingi narių įgūdžiai ir patirtys bei paskelbta nauja valdybos narių atranka. Aplinkos ministerijoje liepą patvirtintas ir naujas Valstybinių miškų urėdijos lūkesčių laiškas. Jame urėdijai keliami itin konkretūs ir ambicingi uždaviniai, nustatant aiškesnius finansinių, ekologinių ir socialinių prioritetų rodiklius bei skatinant urėdiją diegti inovacijas, didinti skaidrumą ir socialinę atsakomybę.

Taip pat paskirtas naujas Valstybinės miškų tarnybos vadovas, kuriam keliamas uždavinys prisidėti prie tvaraus miškų valdymo.

Aplinkos ministerija dalyvavo svarbiuose miškų sektoriui ES teisėkūros procesuose – aktyviai prisidėjo rengiant ES Miškų stebėsenos reglamento projektą dėl informacijos surinkimo apie ES miškus pagerinimo, siekiant užtikrinti tinkamą ES Kovos su miškų naikinimu pasaulyje reglamento įgyvendinimą Lietuvoje nuo 2026 m. Vyriausybė patvirtino šio reglamento įgyvendinimo priežiūrą vykdysiančias kompetentingos institucijas: Aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugo tarnybą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o Aplinkos ministerija bus reglamento įgyvendinimo Lietuvoje koordinatore.

Valstybinių miškų urėdija, reaguodama į klimato kaitos iššūkius, per pastaruosius keletą metų reikšmingai padidino medelynuose auginamų skirtingų ekologiškai stabilesnių, atsparesnių klimato pokyčiams medžių ir krūmų rūšių skaičių. Pradėti auginti ir sodinti paprastieji klevai, skroblai, vinkšnos, kalninės guobos, plačiažvyniai ir europiniai maumedžiai, miškinės obelys ir kriaušės, gudobelės, sedulos, šeivamedžiai bei šermukšniai.

Medynų atkūrimas pasitelkiant įvairesnes medžių ir krūmų rūšis svarbus ne tik siekiant didesnės rūšinės ir biologinės įvairovės, bet ir kuriant palankesnes sąlygas gyvūnijai. Ypač reikšmingas yra nektaringų ornitochorinių augalų sodinimas – jie yra puikus maistas paukščiams, todėl prisideda prie jų populiacijos gausinimo ir buveinių kokybės gerinimo.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija