Šią savaitę Aplinkos ministerijoje įvyko pirmasis darbo grupės posėdis, skirtas administracinės naštos mažinimo klausimams spręsti.

Darbo grupės tikslas – supaprastinti verslui taikomus administracinius reikalavimus, atsisakant nereikalingų procesų ir sumažinti biurokratinę naštą. Daug dėmesio bus skirta palengvinančių administracinius procesus sprendimų paieškai.

Šios darbo grupės nariais yra asocijuotų verslo struktūrų, Savivaldybių asociacijos, Aplinkos ministerijos atstovai. Jos posėdžiai vyksta viešai, nuotoliniu būdu juos gali stebėti visi besidomintys šiomis temomis. Pirmąjį administracinės naštos mažinimo darbo grupės susitikimą stebėjo apie 70 asmenų.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, pristatydamas šio susitikimo darbotvarkę, atkreipė dėmesį į pagrindines problemines sritis, kuriose reikėtų peržiūrėti teisės aktus ir mažinti administracinę naštą. Planuojama peržiūrėti renovacijos reikalavimus, statybos procesus, žemės procedūrų, Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), poveikio aplinkai vertinimo bei Taršos ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų procesus ir atsisakyti perteklinių procedūrų.

Įgyvendinant administracinės naštos mažinimo priemones, visi siūlomi pokyčiai bus vertinami ne tik pagal efektyvumą, bet ir atsižvelgiant į aplinkosaugos prioritetus. Šios kadencijos tikslas – subalansuoti administracinę naštą verslui, ir tuo pat metu įgyvendinti būtinus tvarumo ir aplinkos apsaugos tikslus, diegti darnią plėtrą, inovacijas ir klimatui draugiškus sprendimus.

„Mažindami biurokratinę naštą siekiame ne atitikti formalumus, o pasiekti realių rezultatų. Taip pat turime valdyti rizikas susijusias su gamtos apsauga. Keliame sau aukštus tvarumo, aplinkosauginius reikalavimus, tačiau manome, kad sklandžios ir aiškios procedūros yra suderinamos su gamtos puoselėjimu ir žalos jai užkardymu”, – susitikime teigė aplinkos ministras P. Poderskis.

Anot ministro, žemės nuomos sutarčių sudarymas užtrunka apie metus, GPAIS verslui tampa didžiule našta, dažnai pertekline, šią sistemą kai kurios institucijos naudoja netinkamai – ne rizikos valdymui ar prevencijai, bet formaliam draudimui ar neatitikimų paieškai. Šią sritį taip pat būtina peržiūrėti. Didelė dalis PAV proceso problemų kyla dėl institucijų, kurios veikia ne pagal savo kompetenciją, nesilaiko nustatytų terminų ir nėra aiškiai apsibrėžusios savo veiklos ribų. Tai lemia, kad pats procesas tampa ilgas, nekokybiškas, vėluojantis.

Pirmajame posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas pristatė statybos –debiurokratizacijos klausimus, praktikoje kylančias problemas, planuojamus pokyčius bei galimus sprendimo būdus. Daugiausia dėmesio buvo skirta statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos supaprastinimui. Anot viceministro, svarstoma atsisakyti statybos leidimų vienbučiams ar dvibučiams ir jų priklausiniams, kurių kasmet išduodama apie 8-9 tūkstančius, išskyrus saugomas ir saugomas kultūros paveldo teritorijas. Vietoj ilgo derinimų proceso atsakomybė būtų perkelta profesionalams – atestuotiems projektuotojams.

Vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų yra mažinti biurokratinę naštą verslui. Vyriausybė yra sudariusi biurokratijos mažinimo komisiją. kurios narys yra ir aplinkos ministras.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija