Aplinkos ministerija kryptingai mažina biurokratinius barjerus, kad verslas ir gyventojai taupytų laiką bei išlaidas. Parengti Atliekų tvarkymo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimai bei nauja kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarka minėtose srityse leis atsisakyti perteklinių procedūrų, o kasmetinė bendra nauda sieks beveik 900 tūkst. Eurų.

Priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta sumažės daugeliui ūkio subjektų. Alyvos gamintojams ir importuotojams, vykdantiems tik alyvos eksportą ar tranzitą, nebereikės registruotis Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nes jų veiklos metu Lietuvoje nesusidaro alyvos atliekų. Atsisakoma reikalavimo Alyvos gamintojams ir importuotojams , alyvą naudojantiems tik savo reikmėms, kas ketvirtį teikti informaciją apie visuomenės švietimo ir informavimo priemones. Tokio paties reikalavimo atsisakoma ir apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) gamintojams bei importuotojams, savo gaminius naudojantiems tik savo reikmėms.

Transporto priemonių gamintojams, kurie vykdo tik eksportą, taip pat nebereikės registruotis GPAIS.

Naudotų padangų restauravimą vykdančioms įmonėms, jei tai nėra padangų atliekų tvarkymo veikla, ir įmonėms, savo reikmėms įsivežančioms nedidelius kiekius alyvos, degalų, filtrų, amortizatorių ar padangų, nebus taikomas gamintojo ir (ar) importuotojo atsakomybės principas.

Supaprastintos procedūros numatomos ir atliekų vežimo srityje – neprofesinę, nereguliarią atliekų vežimo ir surinkimo veiklą vykdančios įmonės nebeturės prievolės registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre.

Įmonėms, kurios eksploatuoja sąvartynus, surenka, veža, apdoroja pavojingąsias atliekas ar jas degina, bus nustatyta, kad darbuotojų kompetencija turi būti tobulinama rečiau – kas penkerius metus vietoj trejų metų. Atliekų apdorojimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurios atitiks aplinkos ministro patvirtintus kriterijus pagal Atliekų tvarkymo įstatyme mustatytus reikalavimus, sumažės administracinė ir finansinė našta, nes jų veiklai nebereikės turėti taršos ar TIPK leidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad visi EEĮ atliekų tvarkytojai turės turėti Europos standartą dėl EEĮ atliekų surinkimo, gabenimo, tvarkymo ir pakartotinio naudojimo, jiems nereikės atskirai įsiraštyti į atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus galinčių išrašyti tvarkytojų sąrašą, t. y. jiems reikės tik nurodyti GPAIS, ar norės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Taip pat apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojai bei importuotojai nebeturės prievolės teikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų dėl jų pateiktimo proceso automatizavimo.

Skaičiuojama, kad bendra šių pakeitimų nauda ūkio subjektams ne tik sumažins administracinę naštą ir laiko resursus, bet ir bendrai leis sutaupyti apie 798 tūkst. Eur per metus.

Supaprastinta kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaita

Ne mažiau reikšmingi pokyčiai laukia ir žemės gelmių išteklių naudojimo srityje. Aplinkos ministerija parengė naują kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarką, pagal kurią ūkio subjektams nebereikės teikti kasybos ataskaitų Lietuvos geologijos tarnybai, jei per ataskaitinį laikotarpį gavyba nevyko. Taip pat mažės prievolių, susijusių su markšeiderinių planų rengimu.

Markšeideriniai planai – tai techniniai dokumentai, kuriuose fiksuojama iškasenų gavybos situacija: nurodoma, kiek ir kur iškasta žemės gelmių išteklių, kokia yra telkinio būklė, kaip vyksta kasybos darbai. Šie planai būtini siekiant užtikrinti atsakingą išteklių naudojimą, saugumą ir aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.

Pagal naują tvarką juos reikės rengti tik vieną kartą per metus, jei per kalendorinius metus iškasama 10 tūkst. kubinių metrų ar daugiau, arba iki tol, kol pasiekiamas šis kiekis. Nebereikės rengti planų ir tuo atveju, jei per trejus metus gavyba taip ir nebuvo pradėta. Tai leis aktyviai dirbantiems ūkio subjektams sumažinti tiek administracinę, tiek finansinę naštą – bendra nauda viršys 100 tūkst. eurų per metus.

Šie pokyčiai – dalis nuoseklaus Aplinkos ministerijos darbo mažinant administracinę naštą įvairiose srityse. Mažiau biurokratijos reiškia daugiau dėmesio aplinkosaugos tikslams ir patogesnes sąlygas ūkio subjektams. Straipsnių cikle apie skirtingų Aplinkos ministerijos padalinių darbą biurokratinės naštos mažinimui taip pat kviečiame susipažinti su Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų; Statybos ir architektūros bei Žemės ir teritorijų planavimo ir Būsto politikos grupių darbais.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija