Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi naujos žiediškumo iniciatyvos viešajame sektoriuje ir pateikė Finansų ministerijai svarstyti įstatymo pataisas, kurios numato, kad pripažintas nereikalingu, bet tinkamas naudoti valstybės turtas nebūtų sunaikinamas, o būtų pakartotinai panaudotas perleidus jį specialioms dalinimosi daiktais stotelėms. Pakartotinis panaudojimas yra efektyviausias būdas mažinti atliekų skaičių ir jų poveikį aplinkai.

„Esame išsikėlę tikslą iki 2050 m. tapti žiedine ir neutralia klimatui ekonomika. Siekdami šio tikslo, turėtume daryti didesnę pažangą atliekų pakartotinio naudojimo ir medžiagų atgavimo srityje. Žiedinis medžiagų naudojimas Lietuvoje, paskutiniais duomenimis, yra beveik tris kartus mažesnis už ES vidurkį. Nors vis labiau populiarėja nereikalingų daiktų perleidimas į antras rankas, iki šiol teisinis reguliavimas nenumatė valstybės turto antrinio panaudojimo. Mūsų pasiūlymas – suteikti antrąjį šansą daiktams, kurie turėjo atsidurti sąvartyne“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Iki šiol pripažintas nereikalingu valstybės turtas, kuris nebuvo perduotas ar parduotas aukcione, turėjo būti nurašomas ir likviduojamas. Likvidavimas Atliekų įstatyme apibrėžiamas kaip išvežimas į sąvartyną arba sunaikinimas. Tačiau tarp pripažinto nereikalingu yra tinkamo naudoti turto, tad siūlomos įstatymo pataisos, kurios numato galimybę šį turtą perleisti regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) administruojamoms dalinimosi daiktais stotelėms taip sudarant sąlygas jį pakartotinai panaudoti.

„Dabartinis teisinis reguliavimas, įpareigojantis tinkamus naudoti ir kažkam reikalingus daiktus sunaikinti, nepasiteisina. Stotelių „DĖK‘ui“ tinkle, kaip ir kituose regionuose veikiančių dalinimosi daiktais stotelių tinkluose, naujus šeimininkus suranda tūkstančiai daiktų, kuriuos pristato gyventojai ir privačios įmonės. Nėra jokios priežasties manyti, kad su valstybės turtu turi būti elgiamasi mažiau pagarbiai. Pokytis būtinas aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Pakartotinis panaudojimas yra efektyviausias atliekų prevencijos būdas, nes nesusidaro atliekos išsaugojus daiktą ir neeikvojami ištekliai naujo daikto gamybai. Perdirbimas yra mažiau efektyvus, nes dažnai perdirbus atliekas atgaunama tik dalis medžiagų. Mažiausiai efektyvus atliekų prevencijos sprendimas yra jų deginimas energijai, nes sunaikinamos medžiagos, o šalinimas sąvartynuose – nerekomenduojamas.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didelė dalis atliekų Lietuvoje, ypač didelių gabaritų atliekos, vis dar nėra tvarkomos vadovaujantis žiediškumo principais – tik nedidelė dalis panaudojamos pakartotinai ir perdirbamos, o dažniausiai yra sudeginamos išgaunant energiją arba išvežamos į sąvartynus.

Siekdama žiediškumo tikslų, šalis iki 2030 m. turi kelis kartus sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, perleisdama šias atliekas pakartotiniam panaudojimui arba perdirbimui. Be to, didėjant atliekų kiekiui, didėja ir atliekų tvarkymo sąnaudos. Tad pasiūlymas perleisti tinkamą naudoti turtą dalinimosi daiktais stotelėms ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir sutaupo tiek atliekų tvarkytojų, tiek žmonių, dalyvaujančių dalinimosi veikloje, lėšų.

Lietuvoje yra 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kurie yra valdomi savivaldybių. Kiekvienas jų koordinuoja dalinimosi daiktais stoteles. Visoje Lietuvoje yra 73 RATC dalinimosi daiktais stotelės. Kai kuriuose iš jų daiktai yra net ruošiami pakartotiniam naudojimui – taisomi, valomi. Užsienyje pakartotinis panaudojimas ir dalinimosi daiktais stotelės yra plačiai paplitusi praktika.

Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyrius (el. paštas [email protected])