Laisvalaikio žalioje aplinkoje išsiilgę miestiečiai traukia į miškus ir parkus, pagaliau vėl sugrįžus šilumai, planuoja šiltojo sezono pramogas savo kiemuose. Bet mėgavimasis gamta neatsiejamas nuo priežiūros darbų: čia tvarkytis skuba ne tik gyventojai, bet ir miškininkai, prižiūrintys viešas žaliąsias erdves. Ar įsivaizduojate, kaip tvarkomi miško parkai, ir ką svarbu žinoti tvarkant savo žaliąją aplinką?

Nuo atliekų surinkimo iki naujų medžių sodinimo

Nemenką Vilniaus miško parkų dalį tvarkantys „Ekonovus“ miškininkai pabrėžia, kad intensyvūs aplinkos priežiūros darbai pradedami vos nutirpus sniegui, nes laiko jiems nėra daug – susitvarkyti būtina iki medžių vegetacijos pradžios. Būtent tada išryškėja ne tik natūralus palikimas – aplūžinėjusios šakos ar išvirtę medžiai, – bet ir susikaupusios kitos atliekos.

„Pirmiausia pradedame nuo šiukšlių surinkimo, o iškart po to atliekamas pavojingų medžių ir vėjalaužų šalinimas. Tai ypač svarbu atlikti iki padidėjant lankytojų srautui, nes po žiemos kai kurios šakos gali būti aplūžusios ar nestabilios“, – pasakoja „Ekonovus“ miškininkas Aleksas Žebrauskas.

„Ekonovus“ miškininkas Aleksas Žebrauskas

Nors apie atsakingą atliekų tvarkymą šiandien kalbama tikrai daug, miškininkai pastebi, kad ši problema tebėra aktuali. „Gyventojai tampa sąmoningesni, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai į miškus atgabenamos stambiagabaritės atliekos, pavyzdžiui, medžiagos, likusios po namų remonto arba senos automobilių padangos“, – sako „Ekonovus“ vyr. miškininkas Tomas Valiauskas, o A. Žebrauskas priduria, kad daugiausia šiukšlių aptinkama balandį, kai žmonės pradeda tvarkyti savo aplinką: „Deja, ne visi tai daro atsakingai. Kai kurie žmonės, užuot nešę šiukšles iki konteinerių, palieka jas miške“.

Trečiasis žingsnis – pavojingų medžių šalinimas, kuris priklauso nuo jų būklės ir vietos. „Pavojingi yra tie medžiai, kurie auga virš takų, lankomų vietų ar kelių. Jei medis yra nudžiūvęs ar įstrigęs tarp kitų medžių, jis gali kelti pavojų. Be to, nestabilūs medžiai, kurių šaknys iškeltos, arba tie, kuriuose matyti grybelinių ligų požymiai, pavyzdžiui, kempinės, taip pat yra pavojingi ir turi būti pašalinti“, – aiškina A. Žebrauskas.

Vėliau jau ateina eilė sodinti mišką, kuris galimas tada, kai visai atsileidžia įšalas. Tai svarbi miško atnaujinimo dalis, kuri turi būti įgyvendinta iki vegetacijos pradžios. Galiausiai atliekami rekreacinių objektų atnaujinimo darbai, kad lankymasis miško parkuose būtų ne tik saugus, bet ir patogus.

Rudeniniai lapai – irgi vertingas išteklius

Pavasarį miško parkų lankytojams kartais kliūvantys pernykščiai lapai ir spygliai, anot miškininkų, išties yra ne atlieka, o vertinga biomasė, padedanti palaikyti ekosistemos pusiausvyrą.

vertus, jei norite lapus susitvarkyti sodo sklype ar privačioje valdoje, specialistai rekomenduoja juos sugrėbti ir kompostuoti. „Tinkamai susmulkinti ir sukompostuoti lapai yra vertingas azoto šaltinis ir puiki natūrali trąša“, – pažymi T. Valiauskas. Neturintiems komposto dėžės lapus jis pataria išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

„Ekonovus“ vyr. miškininkas Tomas Valiauskas

Medžiams pavojingi vabzdžiai

Sušilus orams suaktyvėja ir medžių kenkėjai. Vienas dažniausiai egles pažeidžiančių vabzdžių – žievėgraužis tipografas, puolantis medžius nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo mėnesio.

Pasak T. Valiausko, pavojingi gali būti ir pušų spyglius pažeidžiantys vabzdžiai, tokie kaip pušinis verpikas ir pušinis pelėdgalvis, o masinio išplitimo židiniai Lietuvoje susiformuoja kas keliolika metų. Todėl miško parkuose yra vykdomas nuolatinis monitoringas ir medynų stebėjimas, kad būtų galima laiku užkirsti kelią ligoms.

Dalija patarimus asmeninių kiemų savininkams

Nors pavasarį privačių sodų savininkai dažnai atlieka vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimą, specialistai pabrėžia, kad šis darbas jau turėjo būti atliktas – dauguma medžių jau žydi, , o jų sultys intensyviai teka tiek šakomis, tiek kamienu. „Genėjimas turėjo būti baigtas iki medžių vegetacijos pradžios, kuri vyksta nuo kovo vidurio arba balandžio pradžios, priklausomai nuo metų“, – sako A. Žebrauskas.

Jei genėjimo nesuspėta atlikti laiku, „Ekonovus“ ekspertai rekomenduoja apžiūrėti medžius ir bent jau pašalinti sausas, aplūžusias ar pažeistas šakas, taip pat iškirpti šaunančias į viršų arba vadinamuosius vilkūglius.

„Svarbu pašalinti ne daugiau kaip 30 procentų šakų. O po to – vietas, kurių skersmuo didesnis nei 2 cm, rekomenduojama patepti sodo tepalu, kad apsaugotumėte medį nuo infekcijų“, – primena T. Valiauskas.

Šaltinis – „Ekonovus“