Sausio 24 d. 18 val. kviečiame į nemokamą filmo „Miško karta“ peržiūrą ir diskusiją!

Kviečiame kartu žiūrėti suomių režisierės Virpi Suutari dokumentinį filmą „Miško karta“ – vizualiai užburiantį ir giliai paliečiantį pasakojimą apie jaunuolius, bandančius išsaugoti Suomijos miškus.

„Miško karta“ – tai kinematografinė odė jaunimui, siekiančiam apginti Suomijos miškus. Tai darydami Ida, Minka, Otto ir jų draugai aktyvistai susiduria su miškininkystės pramonės ir politinės sistemos interesais bei giliai įsišaknijusia ideologija, pagal kurią miškas yra pamatinis Suomijos ekonomikos pagrindas. Nors su jais konsultuojamasi priimant sprendimus (kitaip nei daugelyje kitų Europos šalių), tai neduoda rezultatų, todėl jie nusprendžia imtis kitokių – tiesioginių – veiksmų. Šis filmas yra liudijimas, kad pokyčiai neišvengiamai artėja ir kad šios istorijos baigtis – „ilgai ir laimingai“ arba ekologinė katastrofa – gula ant jaunimo pečių. Nes jie – miško karta, neturinti prabangos negalvoti apie ekologinę ateitį.”

Filmas atskleidžia, kaip sudėtinga keisti giliai įsišaknijusias idėjas apie miško vaidmenį ekonomikoje. Tačiau tai ir įkvepiantis liudijimas, kad pokyčiai yra įmanomi – jei tik turime drąsos veikti.

Šis filmas sulaukė žiūrovų pripažinimo „Nepatogaus kino“ festivalyje, o dabar turite galimybę jį pamatyti ir jūs. Kodėl jo temos svarbios ir mums? Mes kaip ir suomiai tebegyvename mitu, kad esame begalinių miškų šalis, tačiau ar šis mitas atitinka tikrovę?

2017 m. žmogaus santykį su mišku suomiai paskelbė nematerialiuoju kultūros paveldu. Mes tai padarėme antrieji: 2024 m. tradicinis žmogaus santykis su mišku Lietuvoje įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai liudija, kad stiprus, gilias šaknis turintis ryšys su mišku tebėra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Tačiau ši pagarba ir meilė miškui kažkodėl neatsispindi mūsų elgesyje su miškais.

Pagal klimatinę juostą Lietuva yra miškų zonoje, ir istoriškai didžioji šalies dalis buvo apaugusi giriomis, tačiau šiandien miškai teužima kiek daugiau nei 30 proc. šalies teritorijos – dvigubai mažiau nei Suomijoje. Be to, vidutinis miškų amžius – tik 53 metai. Senesnių nei 300 metų amžiaus miškų Lietuvoje nėra, o senesni nei 200 metų amžiaus miškų fragmentai sudaro tik 0,0009% šalies ploto. Nuo kirtimų pilnai apsaugoti tik gamtiniai rezervatai, kurie sudaro tik 1,2% Lietuvos miškų. Dėl aktyvios žmogaus veiklos didžioji dalis miškų mūsų šalyje išnyko, kartu išnyko ir daugelis jose gyvenusių rūšių.

Filme kvestionuojama Suomijos kaip pavyzdinės „miškų šalies“ reputacija, o mes kviečiame pagalvoti, kokie mitai ir realybė supa mūsų pačių miškus. Po filmo kviesime likti diskusijai, kurioje dalyvaus ir „Sengirės fondo“ atstovai. Kartu apmąstysime, kaip istorija formavo mūsų santykį su mišku, kokios grėsmės jam kyla šiandien ir kaip kiekvienas galime prisidėti prie jo apsaugos.

ORGANIZATORĖ: Mila Monk – miško maudynių ir ekoterapijos gidė, vertėja, senuosius miškus globojančios organizacijos „Sengirės fondas” ambasadorė.

PARTNERIAI:

• NKDoku platforma – unikali žmogaus teisių dokumentinių filmų programa – bendrakūrystės projektas, edukaciniais tikslais laisvai prieinamas bendruomenėms – įgyvendinamas aktyviai bendradarbiaujant su projekto dalyviais. nkdoku.lt
• „Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe. Įsteigtas 2020 m., „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 182 ha miškų – būsimų sengirių. Tai 25 sklypai įvairiose Lietuvos vietose — namai tūkstančiams rūšių gyvūnų, augalų, grybų. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. sengiresfondas.lt
• Vilniaus apskrities viešoji A. Mickevičiaus biblioteka.

KAINA: Nemokamai. Vietoje bilieto kviečiame paaukoti norimą sumą „Sengirės” fondui: https://sengiresfondas.lt/prisidek/
SVARBU: Vietų skaičius ribotas, todėl būtina užsiregistruoti – ČIA.

Kontaktinis asmuo Mila Monk
El. paštas [email protected]
Telefonas +370 652 03 422

Šaltinis – Vilniaus apskrities viešoji A. Mickevičiaus biblioteka