Lapkričio viduryje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo konferencija. Jau 11-os konferencijos tema – ekomanipuliavimas įgyvendinant ESG politiką. Konferenciją Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) organizavo kartu su Norvegijos ambasada Lietuvoje, Norvegijos ir Lietuvos prekybos rūmais, Švedijos prekybos rūmais Lietuvoje, Suomijos ir Lietuvos prekybos rūmais bei Estijos prekybos rūmais Lietuvoje.

LAVA, jau daugiau nei dešimtmetį veikianti nacionalinė tvaraus verslo ekosistemos kūrėja, siekia skatinti tvaraus verslo vystymąsi, kurti partnerystes, stiprinti kompetencijas ir burti tvarumo specialistus, tad tvarumo renginiai – viena iš asociacijos strateginių sričių. O asociacijos bendradarbiavimas su Šiaurės šalių prekybų rūmais ir ambasadomis leidžia identifikuoti pačias aktualiausias tvarumo temas, suburti dar daugiau tvarumu besidominčių ekspertų, dalintis pavyzdžiais, gerąja praktika ir aptarti rizikas.

Šių metų konferencijos tema itin aktuali, nes ekomanipuliavimas (greenwashing) kelia rimtų iššūkių organizacijoms, siekiančioms tikrojo tvarumo. Klaidingi tvarumo teiginiai ne tik kenkia įmonės ar organizacijos reputacijai, bet ir mažina klientų bei partnerių pasitikėjimą. Taigi, ypač svarbu suprasti ekomanipuliavimo esmę ir rizikas.

Tvarumo konferenciją atidarė Norvegijos Karalystės ambasados Vilniuje patarėja Hege Araldsen. Specialiai į renginį atvyko pranešėjai iš Suomijos įmonių „Purso Oy“ ir „OP Financial Group“, o ekspertas iš Norvegijos dalijosi patirtimi apie ekomanipuliavimo atvejus sporto sektoriuje.

Renginio metu vykusios trys ekspertų diskusijos skatino klausytojus įsitraukti ir dalytis įžvalgomis. Pirma diskusija buvo skirta ekomanipuliavimo temai „Žalieji apsimetėliai: išties tvaru ar tik reklama?“. Jos moderatorė – tvarumo ekspertė, UAB „Sustaiming“ direktorė, LAVA valdybos narė Nino Inasaridze – kvietė kalbėti apie ekologinį manipuliavimą aplinkosaugos srityje. Skirtingų šalių ir sektorių atstovai dalijosi įžvalgomis apie klaidingus ekologinius teiginius ir jų nustatymo metodus, efektyvių aplinkosaugos iniciatyvų įgyvendinimą bei skaidrumo trūkumus ir sprendimus aplinkosaugos sektoriuje.

Tikrąjį manipuliavimo žaliaisiais teiginiais mastą parodė 2020-ųjų duomenys: EK įvertinus 150 teiginių apie įvairių produktų aplinkosaugines savybes, paaiškėjo, kad 53 proc. jų buvo klaidinami, nepagrįsti arba neaiškūs. Tai kelia rimtą problemą tiek verslui, tiek vartotojams.

Pirmiausia ekspertai pabrėžė, kad ekomanipuliavimą dažnai lemia žinių stoka ir reguliavimo trūkumai. Nors tvarumo tema šiandien labai aktuali, daug įmonių vis dar susiduria su iššūkiais, siekdamos tiksliai suprasti tvarumo esmę ir tinkamai ją perteikti komunikacijoje. Nesant aiškių gairių, standartų ar teisės aktų, kyla rizika, kad įmonės skelbs nepagrįstus ar klaidinamus teiginius apie savo ekologinį indėlį.

Kartais sąmoningai, o kartais netyčia įmonės naudojasi bendrais, abstrakčiais teiginiais, tokiais kaip „ekologiškas“, „tvarus“, „aplinkai draugiškas“, „eco“, „natural“ ir kitais. Siekiant užtikrinti tikrus pokyčius, svarbu ne tik pateikti aiškią informaciją, bet ir remtis tikrais duomenimis bei tvarumo rodikliais.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad svarbų vaidmenį šioje srityje atliks naujos Europos Sąjungos iniciatyvos, tokios kaip „Green Claims Directive“ ir „Eco-Design Directive“, artimiausiu metu įsigaliosiančios ES šalyse. Šios direktyvos ne tik užtikrins didesnį skaidrumą, bet ir skatins įmones atsakingiau vertinti savo teiginius apie tvarumą, padės nustatyti aiškesnius kriterijus ir skatins sąžiningą konkurenciją. Turint aiškius tvarumo rodiklius ir įrankius, bus įmanoma užtikrinti, kad įmonės veiksmai atitiktų komunikacijoje deklaruojamus įsipareigojimus, o vartotojai galėtų priimti informuotus sprendimus.

Diskusiją „Tamsioji tvarumo fasado pusė“ ekomanipuliavimo socialinės atsakomybės tema moderavo finansų ir tvarumo profesorė, LAVA valdybos narė Gerda Žigienė. Ji kvietė dalyvius diskutuoti, ar įmonių socialinės atsakomybės komunikacija iš tiesų atspindi realius įsipareigojimus, ar tėra gudri rinkodaros strategija, formuojanti atsakingo verslo įvaizdį ir netinkamą praktiką slepianti po „žaliosios“ ar „etinės“ veiklos kauke.

Iš organizacijų, akcentuojančių socialinę atsakomybę, vis dažniau tikimasi, kad jos teigiamai prisidės prie visuomenės gerovės ne tik aplinkosauginiais veiksmais, bet ir etiška darbo praktika, sąžiningu elgesiu su bendruomenėmis, įtraukties, lygybės, įvairovės tikru socialiniu poveikiu.

Nors tvarumo srityje daugiausia dėmesio skiriama aplinkosaugos ir valdymo klausimams, socialinis aspektas ne mažiau svarbus. Jis apima darbuotojų, bendruomenių ir visuomenės gerovę, užtikrinant, kad tvari pažanga būtų įtrauki ir naudinga visiems.

Taigi diskusijoje buvo nagrinėjama socialinė „žaliojo plovimo“ pusė, nors būtų tiksliau tai vadinti „socialiniu plovimu“, ir keliamas klausimas, kaip įmonės klaidingai pristato savo įsipareigojimą siekti socialinio tvarumo? Kokios pasekmės darbuotojams, bendruomenėms ir vartotojams, kai socialinė atsakomybė laikoma rinkodaros strategija, o ne pagrindine vertybe? Ir, svarbiausia, kaip galime skatinti tikrą socialinę atsakomybę įvairiose srityse – nuo vyresnio amžiaus darbuotojų ar LGBTQ+ nediskriminavimo iki sąžiningos ir teisingos komunikacijos?

Baigiamoji diskusija „Ar galime pasitikėti įmonių skaidrumu?“ analizavo ekomanipuliavimo valdysenos temą. Diskusijos moderatorė UAB „Audifina“ tvarumo grupės vadovė, EFRAG DRCF (Skaitmeninės atskaitomybės konsultacinio forumo) narė, LAVA valdybos narė Daiva Dėdinienė kvietė nagrinėti duomenų patikimumą, įmonės vadovybės ir valdybos narių kompetenciją tvarumo srityje bei auditorių ir nepriklausomų užtikrintojų vaidmenį. Tik turinčios patikimus duomenis, viešai nusistačiusios tvarumo tikslus ir nuosekliai jų siekiančios įmonės gali užtikrinti veiklos skaidrumą ir taip išvengti ekomanipuliavimo. Finansų įstaigos bei investuotojai taip pat siekia investuoti į tvarų verslą ir gali įmonėms padėti suprasti, kokių duomenų reikia, kad jos galėtų užsitikrinti tvarų žaliųjų projektų finansavimą, skirtą pereiti prie tvarios veiklos, laikantis Europos žaliojo susitarimo tikslų. Nepriklausomas išorės pateikiamos tvarumo informacijos patikrinimas taps privalomas visoms įmonėms, teikiančioms ataskaitas pagal ETAS. Nors pradžioje bus atliekamas tik ribotas užtikrinimas, kol bus patvirtinti EK užtikrinimo standartai, tikimasi, kad tvarumas bus užtikrinamas vis kokybiškiau. Didžiosios įmonės turės įtraukti vertės grandinės informaciją. Tai reiškia, kad bus reikalingi patikimi duomenys iš visų rūšių bendrovių. EK paskelbė 2023 m. mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtą pagalbos paketą. Viena jo dalių – lapkričio 13 d. patvirtinta EFRAG Tvarumo atskaitomybės valdybos (angl. Sustainability Reporting Board, SRB) sukurta savanoriška, paprasta ir standartizuota metodika, skirta MVĮ ataskaitoms ESG (aplinkosaugos, socialinius, valdymo) klausimais. Tikimės, kad šie savanoriški standartai, skirti į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms MVĮ (VSME ESRS), sumažins naštą ir palengvins MVĮ galimybes gauti tvarų finansavimą ir prisidės prie duomenų patikimumo.

Šiuo metu LAVA vienija beveik 50 įmonių ir organizacijų, kurioms rūpi aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė, gerosios įmonių valdysenos praktikos. Asociacija siekia skatinti tvaraus verslo vystymąsi, kurti partnerystes, stiprinti kompetencijas ir burti tvarumo specialistus. Pavasarį LAVA fizinius asmenis pakvietė prisijungti kaip individualius narius –visus, dirbančius tvarumo srityje, atitinkančius narystės kriterijus ir norinčius dalytis asmeniniu laiku, žiniomis ir kompetencijomis.

Šaltinis – pranešimas žiniasklaidai