Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) apibendrinti 2025 metų duomenys rodo, kad geros tendencijos gyventojų tarpe matomos maisto atliekų bei pakuočių rūšiavimo srityse, tačiau tekstilės rūšiavimo (kiekio mišriose komunalinėse atliekose) rodikliai Vilniaus regione – kelia didelių iššūkių. Šias tendencijas atskleidė „Rūšiavimo indeksas“, kuris sostinės regione skaičiuojamas už kiekvieną metų ketvirtį.

VAATC ekspertų skaičiavimu, vienas Vilniaus regiono gyventojas per visus 2025 metus vidutiniškai į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmetė apie 240 kilogramų atliekų. Šis skaičius sumažėjo, lyginant su 2024 metais, kai vienas gyventojas vidutiniškai išmetė daugiau nei 252 kilogramų atliekų. Taip pat visų 2025 metų atskirų ketvirčių rūšiavimo efektyvumo indeksai – buvo didesni nei 2024 metais.

„Žvelgiant bendrai, tendencijos yra neblogos, nes palaipsniui mažėja bendras mišrių atliekų srautas, tam didžiausią įtaką turi augantis gyventojų sąmoningumas rūšiavimo srityje. Mūsų skelbiamas „Rūšiavimo indeksas“ atspindi vidutinio sostinės regiono gyventojo rūšiavimo pastangas ir situaciją su tam tikromis atliekomis, kurias randame mišrių komunalinių atliekų sraute. Kiekvieno ketvirčio duomenys apibendrinami santykiniu pažangos indeksu, kurio aukščiausias įvertinimas siekia 10 balų – kuo rodiklis aukštesnis, tuo efektyvesnės gyventojų pastangos rūšiuoti“, – teigia VAATC komunikacijos ir strategijos vadovas Tadas Vasiliauskas.

VAATC komunikacijos ir strategijos vadovas Tadas Vasiliauskas

Nuo 2019 metų skaičiuojamas ir viešai skelbiamas „Rūšiavimo indeksas“  leidžia nuosekliai stebėti Vilniaus regiono gyventojų atliekų rūšiavimo įpročių tendencijas.

Kiekvieną ketvirtį atliekami į sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius pristatomų atliekų morfologijos (sudėties) tyrimai, kurie tampa pagrindu apskaičiuoti konkretaus ketvirčio indekso rodiklį (lyginant su prieš tai buvusiais laikotarpiais) bei įvardinti vidutinį vienam gyventojui tenkantį kilogramų skaičių konkrečios kategorijos atliekų.

Skirtingų atliekų proporcijos 2025 metais

Kaip ir minėta, 2025 metais vienas Vilniaus regiono gyventojas vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų, kuriose (vertinant visų 2025 metų ketvirčių atliekų svorių vidurkį) atliekos pasiskirstė taip:

• Pakuočių atliekos 76,5 kg (31,9 proc.)
• Maisto atliekos 46,3 kg (19,3 proc.)
• Tekstilės atliekos 19,4 kg (8,1 proc.)
• Mišrios atliekos 97,8 kg (40,7 proc.)

Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų (mišrios atliekos) konteinerį galima mesti sauskelnes, higieninius paketus, tualetinį popierių, drėgmę sugeriančius paklotus, drėgnas servetėles, dantų šepetėlius, dantų krapštukus ir siūlus, ausų krapštukus, skutimosi peiliukus, vatos higieninius gaminius, dušo ir virtuvės kempines, balionus, sąšlavas, atvėsusius pelenus, cigarečių nuorūkas, kambarinių gyvūnų kraiką, dirbtines gėles, panaudotus fejerverkus bei kitas atliekas, likusias po pirminio rūšiavimo namuose. Šios atliekos turi būti metamos tik į mišrių komunalinių (po rūšiavimo likusių) atliekų konteinerius.

Pakuočių atliekos: geras rudens ketvirčio rezultatas

Pakuočių atliekų, kurios buvo rastos mišriose atliekose, kategorijoje 2025 metais pasiektas geriausias rezultatas per visą indekso stebėjimo laikotarpį – mišriose komunalinėse atliekose 2025 metų rudens mėnesiais fiksuotas mažiausias pakuočių atliekų kiekis mišrių atliekų sraute – 63 kilogramai. Primenama, kad pakuočių atliekų neturėtų būti mišrių atliekų konteineriuose.

„Pakuočių atliekas – popierines, plastikines, metalines, stiklines ar medines – būtina atskirti dar namuose ir mesti tik į joms skirtus rūšiavimo konteinerius. Svarbus suprasti kiekvienam gyventojui ir ekonominis šio veiksmo aspektas: pakuotėms patekus į mišrias atliekas, jų tvarkymas gyventojams faktiškai kainuoja antrą kartą, nes atskirai surinktų pakuočių sutvarkymą finansuoja prekes į rinką tiekiantis verslas“, – teigia T. Vasiliauskas.

Tekstilės atliekos: auganti „greitos mados“ pasiūla – didelis iššūkis

Tekstilės atliekų rūšiavimo srityje 2025 metų rudens mėnesių laikotarpiu fiksuota mažiau džiuginanti tendencija – mišriose komunalinėse atliekose užregistruotas rekordinis per visą indekso stebėjimo laikotarpį tekstilės atliekų kiekis – 31,2 kilogramai bendrame mišrių komunalinių atliekų kiekyje.

Teigiama, kad tekstilės srautai auga dėl didėjančio vartojimo: vis dar daug perkama, greitai naudojama ir neilgai tarnaujantys drabužiai sparčiai tampa atliekomis, kurios, kaip rodo morfologiniai tyrimai, dar atsiduria mišriose komunalinėse atliekose.

„Visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, didelę įtaką tekstilės atliekų augimui daro vadinamoji „greitoji mada“, kai mūsų rinkai siūlomi ir randa didelę paklausą žemos kokybės ir sunkiai perdirbami, nedidelės kainos tekstilės gaminiai. Nors viešose vietose jau įrengti specializuoti tekstilės atliekų konteineriai ir sudarytos kitos rūšiavimo galimybės, reikšminga dalis tekstilės atliekų vis dar patenka į mišrių kounalinių atliekų srautą, taip prarandant galimybes ją perdirbti ar panaudoti pakartotinai“, – komentuoja T. Vasiliauskas.

Svarbu suprasti, kad bet koks tekstilės gaminys – reiškia ir įvairių išteklių sąnaudas. Skaičiuojama, kad vieniems marškinėliams pasiūti reikia 2 700 litrų gėlo vandens – jo užtektų vieno žmogaus geriamojo vandens poreikiams patenkinti pustrečių metų.

Maisto atliekos: pozityvus pokytis

Pozityvi tendencija fiksuojama maisto atliekų kategorijoje. 2025 metų rudenį mišriose komunalinėse atliekose užfiksuotas rekordiškai mažiausias vidutinis maisto atliekų kiekis – 37,3 kilogramai.

„Maisto atliekų mažėjimas mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, žvelgiant iš aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo perspektyvos – itin gera tendencija. Tai mažina atliekų drėgmę, kitų atliekų užterštumą. Kuo mažiau maisto atliekų – tuo didesnės galimybės kokybiškai atskirti mišriose komunalinėse atliekose esančias naudingas antrines medžiagas ir jas perdirbti arba kitaip panaudoti. Maisto atliekų mažėjimas taip pat gali būti siejamas ir su atsakingesniu maisto vartojimu“, – komentuoja T. Vasiliauskas.

Šaltinis – VAATC