Globalios retųjų metalų ir kitų vertingų žaliavų grandinės tampa vis trapesnės, ypač dėl geopolitinių įtampų, pavyzdžiui, JAV ir Kinijos prekybos konflikto, augančio žaliavų poreikio žaliajai energetikai, elektronikai bei elektromobilių gamybai.

Siekiant sutaupyti kuo daugiau retųjų metalų – vario, ličio, kobalto – išteklių, labai svarbu nebetinkamas naudoti baterijas ir kitas elektronikos atliekas perdirbti, o iš jų atgautas vertingas medžiagas panaudoti naujiems gaminiams. Kol kas kas šis procesas stringa tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

Spalio 14-ąją pasaulis mini Tarptautinę elektronikos atliekų dieną. Šią dieną elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijanti tarptautinė asociacija „WEEE forum“ primena būtinybę surinkti neveikiančius ar nenaudojamus elektronikos prietaisus, suteikti jiems antrą gyvenimą pakartotinai naudojant ar taisant, arba atiduodant juos perdirbti.

Perdirbama tik dalis elektronikos atliekų

Skaičiuojama, jog daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų 2024 metais Lietuvoje galėjo išleisti apie 90 tūkst. tonų elektronikos, tačiau sutvarkyta – tik 21,8 tūkst. tonų.

Vadinasi, vietoje 65 proc. – tiek per metus pagal ES ir Lietuvos teisės aktus elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti, finansuoti, surinkti ir sutvarkyti elektronikos atliekų, sutvarkyta tik 24,5 proc.

Lietuvoje yra visos galimybės surinkti, paruošti pakartotiniam panaudojimui ar perdirbti visų kategorijų elektros ir elektronikos (EEĮ) bei baterijų atliekas, tačiau kol kas neužtikrinant atskiro EEĮ ir baterijų surinkimo šalis praranda vertingas žaliavas, retuosius metalus, pavyzdžiui, litį, kobaltą, galimybes vystyti žiedinę ekonomiką ir žaliąją energetiką.

Europos Sąjungoje (ES), Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Norvegijoje 2022-aisiais susidarė 10,7 mln. elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų, kuriose slypi maždaug 1 milijonas tonų svarbių žaliavų: vario, aliuminio, silicio, volframo, paladžio ir kitų. Tai – svoris, prilygstantis 100 tūkst. pakrautų jūrinių konteinerių, kurių užtektų apjuosti Žemę.

Skaičiuojama, jog iš oficialiai sutvarkytų atliekų kiekio (5,7 mln. tonų) buvo atgauta apie 400 tūkst. tonų svarbių žaliavų: 162 tūkst. tonų vario, 207 tūkst. tonų aliuminio, 12 tūkst. tonų silicio, 1 tūkst. tonų volframo ir 2 tonos paladžio.

Elektronikos atliekos – vertingų žaliavų šaltinis

„Elektronikos atliekose galima surasti net 69 cheminės periodinės lentelės elementus, būtinus baterijų, turbinų, lustų ir kabelių, kurie yra Europos žaliosios ir skaitmeninės ateities pagrindas, gamybai. Išgaunant žaliavas iš elektronikos atliekų, o ne iš Žemės gelmių, taupome gamtos išteklius, mažiau atliekų patenka į sąvartynus ar yra sudeginama. Kiekvienas stalčiuje gulintis telefonas, garaže laikomas sugedęs prietaisas ar į šiukšliadėžę išmestas kabelis stabdo žiedinės ekonomikos ratą“, – kalbėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

VšĮ Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis taip pat priminė, jog elektronikos atliekų perdirbimas nėra susijęs tik su aplinkosauga. Tai yra ir ekonomikos dalis: kuo daugiau elektronikos atliekų surenkame, tuo daugiau darbo vietų sukuriame, žaliavų atgauname, tad nereikia naudoti pirminių gamtos išteklių.

Nesiimant priemonių, atliekų kiekis išaugs drastiškai

ES lėšomis finansuoto konsorciumo „FutuRaM“ Tarptautinei elektronikos atliekų dienai parengtoje ataskaitoje „Elektros ir elektroninės įrangos atliekų kritinių žaliavų perspektyvos“ prognozuojama, kad iki 2050 m. bendras elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis minėtose šalyse išaugs nuo 10,7 mln. tonų 2022 metais iki 12,5–19 milijonų tonų kasmet.

Prognozuojama ir tai, jog kritinių žaliavų kiekis šiame atliekų sraute išaugs nuo maždaug 1 milijono tonų 2022 metais iki 1,2–1,9 milijono tonų kasmet iki 2050 metų. Net jei elektronikos atliekų kiekiai stabilizuotųsi, vertingų medžiagų koncentracija gaminiuose, tokiuose kaip saulės moduliai, elektromobilių įkrovikliai ir serveriai, ir toliau didės.

Ataskaitoje taip pat akcentuojama, jog silicio, sidabro ir retųjų metalų atgavimas iš saulės modulių – sparčiausiai augančios elektronikos atliekų kategorijos – bus gyvybiškai svarbus Europos saulės energetikos plėtrai.

Tuo tarpu elektromobilių įkroviklių, baterijų ir variklių gamybai reikės vis daugiau vario, retųjų žemių elementų magnetų ir aliuminio.

Kaip teisingai elgtis su elektronikos atliekomis?

V. Masalienė primena – naudojami tinkamai, nesugadinti, mechaniškai nepažeisti elektronikos prietaisai yra visiškai saugūs naudoti, tačiau juos pažeidus gali kilti pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Iš elektronikos prietaisų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Daugeliui elektronikos prietaisų reikalingos baterijos, o jose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų, todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti.

Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia rasite specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtas talpas. Senoms baterijoms skirtas dėžutes galima rasti net ir mažiausiose parduotuvėse.

Tie, kurie turi atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Šaltinis – Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)