Bioįvairovė mieste: nauda ir saugojimo priemonės

2025-10-02

Atliekų kultūra

Mieste, kurio veide vis sparčiau ima dominuoti stiklo, betono ir parkavimo aikštelių masyvai, tampa sunku aptikti tai, ką iki šiol vadinome gyvybe be kabučių – savaiminę, nenugludintą, neprijaukintą gamtą. Ir vis dėlto, Vilniuje dar likę bioįvairovės kapsulių: tyliai kvėpuojančių miškelių, šlaitų, paupių, kurių egzistencija nėra nei savaime suprantama, nei apsaugota.

Apie tai, kas yra biologinė įvairovė mieste, ir kodėl jos nykimas, kai vis daugiau teritorijų urbanizuojama, neturėtų būti tapatinamas su gamtinės romantikos praradimu, edukaciniame užsiėmime „Bioįvairovė mieste: nauda ir saugojimo priemonės“ kalbės aplinkosaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas. Jo vedamas edukacinis užsiėmimas kvies ne sentimentaliam liūdesiui dėl iškirstų medžių, o sisteminiam suvokimui, kodėl viešoji ekosistema nėra miesto rekreacijos fonas, o gamtinė infrastruktūra – ne mažiau svarbi nei vandentiekis ar transportas.

Bus kalbama apie tai, kaip bioįvairovė veikia mūsų sveikatą, psichinę būseną, socialinį saugumą ir net miesto ekonominį atsparumą. Kaip augalų ir gyvūnų įvairovė mažina karščio salas, sugeria perteklinį vandenį, padeda adaptuotis klimato kaitos sąlygomis – tai nėra poetiniai palyginimai, o moksliniais tyrimais pagrįsti faktai.

Tačiau tai – ne tik apie naudą. Tai ir apie grėsmes. Pavyzdžiui, Vilniaus gamtinis karkasas – dokumentuose egzistuojantis, bet realybėje nevykstantis procesas – taps vienu iš analizuojamų pavyzdžių. Kodėl jis neveikia? Kur stringa? Ir kaip jį įgalinti ne kaip formalų planavimo įrašą, o kaip gyvą miesto kraujotakos sistemą? Dalyviai bus kviečiami aktyviai įsitraukti (aktyviausiųjų laukia prizai).

Ž. Morkvėnas pasitelks ir tarptautinių pavyzdžių, kurie padeda įsivaizduoti, kad miesto ir gamtos sandrauga – ne utopija, o pasirinkimo klausimas. Kopenhaga, Miunchenas, Utrechtas ar net Talinas turi kuo pasidalinti, bet svarbiausia – ką perprasti ir pritaikyti savomis priemonėmis.

Šis užsiėmimas– tai bandymas keisti ne požiūrį, bet žvilgsnio tašką. Ne iš viršaus į apačią, ne iš planuotojo it iš paukščio skrydžio perspektyvos, o iš žmogaus, kuris kvėpuoja tuo pačiu oru, kuriuo kvėpuoja ir miško paklotėje gyvenantis organizmas. Net jei tas miškas – vos kelių šimtų kvadratinių metrų plotelio pavidalu, įspraustas tarp daugiabučio ir prekybos centro.

DATA: 2025 m. spalio 9 d. (ketvirtadienis)
LAIKAS: 17.30 val.
VIETA: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (Stiklių g. 4, drąsiai verkite vartelius).

Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas – būtina registracija.

PRAŠYMAS tiems, kurie dar neužpildė anketos: mums rūpi daugiau sužinoti apie jūsų patirtis ir (ne)įsitraukimą į miesto gamtinės aplinkos puoselėjimą, sulaukti jūsų nuomonės ir siūlymų, todėl maloniai prašome atsakyti į keletą anketos klausimų.

Iš anksto dėkojame už Jūsų pagalbą ir skirtą laiką (apie 5-7 min.).

Organizatorius: Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra
Partneris: Baltijos aplinkos forumas
Finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus aplinkosauginio švietimo programa

Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama
#ŽaliosiosSostinėsDNR

Šaltinis – Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra