Socialiniuose tinkluose teko matyti video, kaip iškeliamas pusiau požeminio bendrųjų atliekų konteinerio maišas – iš apačios varvantys skysčiai taškosi į visas puses, o smarvė aplinkiniams gniaužia kvapą net už kelių dešimčių metrų. Gyventojai piktinasi, o atliekų tvarkytojams belieka skėsčioti rankomis – tokia yra netinkamai rūšiuojamų atliekų realybė, kuomet į bendrųjų atliekų konteinerius metamos ir greitai pūvančios virtuvėje bei darže susidarančios atliekos.

Termiškai neapdoroti vaisių ir daržovių likučiai, kiaušinių lukštai, arbatžolės, kavos tirščiai, augalų liekanos, sodo ir daržo gėrybių perteklius ar nupjauta žolė – visos šios atliekos tinka kompostuoti ir gali virsti naudingu kompostu arba problema, priklausomai nuo to, kaip jas išrūšiuosite.

Kodėl žaliąsias atliekas reikia rūšiuoti?

Skaičiuojama, kad biologiškai skaidžios atliekos sudaro apie trečdalį visų namų ūkio atliekų. Kompostuojant žaliąsias ir termiškai neapdorotas augalinės kilmės maisto atliekas gaunamos vertingos dirvožemio savybes gerinančios medžiagos – puiki natūrali ir visiškai nemokama trąša.

Deja, dalis tokių atliekų atsiduria bendrųjų atliekų konteineriuose nepaisant to, kad savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai imasi vis naujų priemonių, skatinančių gyventojus kompostuoti žaliąsias atliekas patiems arba jas rūšiuoti.

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pastebi, kad ne visi gyventojai suinteresuoti rūšiuoti ir kompostuoti, nors tai padėtų išspręsti aibę problemų.

„Kai žaliosios atliekos atsiduria bendrame mišrių atliekų konteineryje, jos pradeda irti, rūgti, skleisti blogus kvapus – visa tai nemalonu ne tik patiems gyventojams, bet ir sudaro palankias sąlygas veistis parazitams. Kitas svarbus dalykas, kad pūdamos tokios atliekos užteršia šalia esančias perdirbimui tinkamas medžiagas. Taip prarandame dvigubai: ne tik galimybę iš žaliųjų atliekų pasigaminti naudingą kompostą, bet ir antrines žaliavas, kurias galėtume perdirbti. Jei biologiškai skaidžias atliekas kompostuotume ar atskirai rūšiuotume, mišrių atliekų konteineriai galėtų būti ištuštinami rečiau, o dėl retesnio konteinerių išvežimo gyventojai sutaupytų – tad tai ir ekonominė nauda“, – sako A. Uldukis.

Kas vienam turtas, kitam – vargas

Sakysite, vieni privalumai, tad kodėl gyventojai vis tiek nepakankamai atsakingai rūšiuoja, žaliųjų atliekų nekompostuoja? Atsakymų gali būti daug ir įvairių: vieni nepakankamai gilinasi, kiti netiki pačia atliekų rūšiavimo idėja, treti supranta naudą, bet vis dar laikosi požiūrio, esą nuo jo vieno pastangų niekas nepasikeis.

Rūšiavimas, kompostavimas – nepaisant visokeriopos naudos, kurią visi gauname, dažnam gyventojui tai atrodo kaip papildomas darbas. O darbą atlikti kur kas paprasčiau, jeigu esi suinteresuotas kažką iš to gauti.

„Štai kaimiškose vietovėse ar didesnius žemės plotus turinčiose individualių namų valdose bioatliekas gyventojai kompostuoja aktyviai, nes kompostas virsta puikia trąša dirvožemiui, tačiau sodo bendrijose gyventojai vis dar pasyvūs – nors ir turi visas galimybes kompostuoti savo sklypuose, įvairias tinkamas kompostuoti atliekas jie dažnai meta į mišrių atliekų konteinerius šalia sodo bendrijų ar mieste, kur nuolatos gyvena. Įdomi situacija stebima ir kurortiniuose miesteliuose: Kuršių nerijoje nuosavos žemės turintys gyventojai neretai prašo ir ne vienos kompostinės, mat žemė čia – nederlinga, o atsigabenti dirvožemio keltu kainuoja labai brangiai. Tačiau daugumoje kitų kurortinių miestelių nuoma užsiimantys šeimininkai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą žemės metrą, todėl vietoj kompostinės mieliau palieka vietos griliui, pavėsinei ar dar vienai automobilio stovėjimo vietai, nes tai neša pinigus“, – pasakoja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas komunikacijai Arūnas Lubinavičius.

Nors gyventojai skatinami savarankiškai kompostuoti žaliąsias atliekas, neturintys galimybės ar nenorintys to daryti, tinkamai išrūšiuotas žaliąsias atliekas gali pristatyti ir į regioninių atliekų valdymo centrų įrengtas žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurias galima rasti visuose Lietuvos regionuose.

Iš gyventojų žaliosios atliekos yra priimamos nemokamai, tačiau tik to regiono aikštelėje, kurio gyventojams ji priskirta.

Praktiniai patarimai, kaip kompostuoti atliekas

Sodo ir daržo augalai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai, sulčių išspaudos, pasenę prieskoniai – tik dalis biologiškai skaidžių ir kompostuoti tinkamų atliekų.

O štai mėsos, žuvies, riebalų ir pieno produktų komposte neturėtų būti, nes jie pradeda greitai gesti, skleisti nemalonų kvapą ir pritraukia graužikus bei vabzdžius. Būkite dėmesingi ir į kompostą taip pat nemeskite piktžolių su subrendusiomis sėklomis, nes jos gali sudygti ir išplisti jau panaudojus kompostą darže ar sode – taip vietoje trąšos gausite naują piktžolių derlių.

Jei kompostuoti dar tik pradedate, apgalvokite tam tinkamą vietą – geriausia, jeigu ji būtų šešėlyje, nes tiesioginė saulė neigiamai veikia patį komposto gamybos procesą. Atsižvelkite ir į patogumą – kompostavimo vietą įsirenkite ten, kur dažniausiai susidaro žaliosios atliekos.

Nepriklausomai nuo to, kur kompostuosite – dėžėje ar iškastoje duobėje, pirmiausia tinkamai paruoškite dugną: išklokite jį medžio skiedromis, smulkiomis šakelėmis ar augalų šaknimis. Tuomet užpilkite drėgmę sulaikančių medžiagų – durpių, pjuvenų. Vėliau, jau kompostuodami atliekas, laikykitės skirtingų atliekų sluoksniavimo principo:
drėgnas (pvz., žolę, maisto likučius) derinkite su sausesnėmis (šakomis, lapais, pjuvenomis).

Kuo įvairesnės atliekų rūšys pateks, tuo greitesnis bus kompostavimo procesas, tad netgi jeigu jūsų valdose dažniausia atlieka – nupjauta žolė, nepatingėkite čia pat sumesti nesuvalgytų daržovių ar vaisių žievelių, sutrupintų kiaušinių lukštų, tirščių ir kitų virtuvėje susidarančių bioatliekų.

Kartkartėmis kompostą perkaskite ar subadykite naudodami pagalį – taip į jį pateks daugiau deguonies ir atliekos greičiau suirs. Nepamirškite jo ir sudrėkinti.

Kompostas laikomas subrendusiu kai jis tampa puria, juoda ir maloniai pernykščiais lapais kvepiančia mase. Šiuo kompostu praturtinkite daržo lysves, paberkite jo aplink vaismedžius ar gėlynus – jis pagerins dirvožemio struktūrą, praturtins jį maistinėmis medžiagomis ir padės ilgiau išlaikyti drėgmę.

Šaltinis – Atliekų kultūra