Socialinis klimato fondas (SKF) – Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas užtikrinti socialiai teisingą žaliąją pertvarką. Pagrindinė jo paskirtis – sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms, kuris atsiras nuo 2027 m., kai pradės veikti antroji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2).

„Fondas padės užtikrinti, kad žalioji pertvarka didintų socialinį teisingumą – sudarytų žmonėms daugiau galimybių gyventi taupiau, patogiau ir švariau, o ne didintų nelygybę. Lietuvai šis mechanizmas ypač svarbus, nes jis skirtas amortizuoti kainų poveikį gyventojams, vis dar priklausomiems nuo iškastinio kuro, ir padėti jiems pereiti prie aplinkai draugiškesnių sprendimų. Ši pagalba itin aktuali, nes net 67 proc. šalies pastatų yra energiškai neefektyvūs, o vidutinis automobilių amžius viršija 16 metų“, – teigia laikinoji aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Artimiausiu laikotarpiu fondas padės gyventojams sušvelninti energijos ir degalų kainų poveikį, o ilgalaikėje perspektyvoje – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurti švaresnę aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę. Gyventojai šią naudą pajus už šildymą ir kurą mokėdami mažiau, gyvendami šiltesniuose ir komfortiškesniuose namuose, turės galimybę įsigyti ekonomiškesnį automobilį ar patogiau naudotis viešuoju transportu.

Socialinis klimato fondas ypač svarbus būsto politikai. Jis padės mažinti energetinį skurdą ir sudarys sąlygas daugiau žmonių gyventi renovuotuose, taupesniuose ir aplinkai draugiškesniuose namuose. Taip fondas ne tik prisidės prie klimato tikslų, bet ir sustiprins socialinį teisingumą būsto srityje.

SKF yra formuojamas remiantis sėkmingais bandomaisiais projektais, tokiais kaip užsakomojo transporto paslaugų projektas „Lazdijai veža“. Šio sėkmingo projekto patirtis buvo tiesiogiai pritaikyta kuriant priemonę, skirtą pagal poreikį veikiančių transporto paslaugų plėtrai kaimiškose ir atokiose vietovėse.

Plano investicijos į pastatų energinį efektyvumą bus įgyvendinamos pasitelkiant jau veikiančią daugiabučių renovacijos administravimo sistemą, kurią valdo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Taip pat numatoma dalinės renovacijos priemonė – bus galima įgyvendinti svarbiausius darbus, tokius kaip stogo ar fasado šiltinimas, langų keitimas ar šildymo sistemos modernizavimas. Pažeidžiamiems namų ūkiams bus skiriama didesnė finansinė ir techninė parama.

Pastatų sektoriuje planuojama didinti energinį efektyvumą dešimtims tūkstančių būstų, plėsti socialinio būsto fondą naujais būstais bei steigti regioninius konsultacijų centrus.

Lietuvai tenkanti Socialinio klimato fondo dalis yra 664 mln. Eur, prie kurios reikės pridėti 25 proc. nacionalinių finansavimo lėšų. Bendra SKF lėšų suma su nacionaliniu prisidėjimu sudarys 885 mln. Eur per 2026–2032 m. laikotarpį. Planuojama, kad apie 48 proc. fondo lėšų bus skirta pastatų sektoriui, 49,5 proc. – kelių transporto sektoriui, o 2,5 proc. – administravimo išlaidoms.

Didelis dėmesys bus skiriamas skaidrumui: duomenys apie projektus bus viešinami, paramos taisyklės – aiškios ir prieinamos, vyks nuolatinis dialogas su visuomene, o procesus prižiūrės griežta audito ir kontrolės sistema.

Socialinis klimato fondas – tai ne tik klimato politikos, bet ir socialinės apsaugos priemonė, padedanti užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų naudinga visiems.

Fondo veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija, paramą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra, o priemonių formavime dalyvauja Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, ir kitos ministerijos. Rengiant nacionalinį planą vyko viešosios konsultacijos, prie proceso prisidėjo socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės.

Su Socialinio klimato fondo reglamentu galite susipažinti čia.

Šaltinis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija