„Brangiai superkame bet kokios būklės automobilius, atsiskaitome grynaisiais“ – panašių skelbimų gausu tiek skelbimų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose. Ar žinote, jog už kelis šimtus eurų pardavę seną, nebevažiuojantį automobilį, galite tapti nusikalstamos schemos dalimi ir nė neįtardami prisidėti prie tūkstantinės žalos aplinkai? Ekspertai primena, kaip neįkliūti į nelegalių transporto priemonių ardytojų spąstus ir kaip iš tiesų reikėtų pasirūpinti automobiliu, kuriam gatvėje nebe vieta.

Vien tik pažadai – beverčiai

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai prieš kelis mėnesius informavo Kėdainių rajone nustatę dvi vietas, kur nelegaliai ardyti eksploatuoti nebetinkami automobiliai. Viename sklype rasti 105 paruošti ar jau išardyti automobiliai, antrajame – daugiau nei 160 transporto priemonių.

Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimir Jankoit, Vilniuje, Klaipėdoje ar Panevėžyje už transporto priemonę, kurioje nėra pakartotiniam naudojimui tinkamų dalių, gali būti mokama nuo 50 iki 250 eurų. Jeigu pakartotinio naudojimo dalys tinkamos, transporto priemonės kaina gali siekti 1 ar 2 tūkst. eurų.

„Automobilių supirkėjai, siūlydami mokėti brangiai už bet kokios būklės – nebevažiuojantį, su defektais ar po eismo įvykio – automobilį, iš niekur pinigų nedalina. Jie turi tikslą jūsų automobilį nupirkti ir nesilaikydami aplinkosaugos reikalavimų išardyti prie namų, garaže ar kitoje vietoje, vėliau internete ar socialiniuose tinkluose parduoti didžiausią vertę turinčias transporto priemonės dalis, o automobilio kėbulą ir laidus priduoti į metalo laužo supirkimo įmones. Vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas, pavyzdžiui, plastiką, gumas, stiklą, salono apdailą, sėdynes, kilimėlius jie tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina“, – atkreipė dėmesį V. Jankoit.

Kaip netapti tokios nelegalios schemos dalimi? Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės – atliekos, kurias būtina sutvarkyti, todėl jas privalu perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą.

Jeigu atliekų tvarkytojas skelbime nurodo tik savo telefono numerį, prašo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, vengia išduoti atliekų surinkimą patvirtinančius dokumentus, galima įtarti, jog jis veikia neteisėtai arba savo veiklos apimtis slepia. Taigi, jei turite automobilį, kuris nebevažiuoja ir tikrai nebėra tinkamas eksploatuoti, visada iš supirkėjų prašykite dokumento apie sunaikinimą – tik taip būsite tikri, kad transporto priemonė nebus išardyta, išparduota dalimis, o likusios atliekos nenuguls kur nors pamiškėje.

„Jei skelbimų portale jūsų dėmesį patraukė skelbimas apie superkamus senus automobilius, o supirkėjai žada dosniai sumokėti ir automobilį išsivežti, turėtumėte būti atidūs ir įsitikinti, kad automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Nelegaliai veikiantys – atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus“, – teigė V. Jankoit.

ENTPTA skaičiavimais, vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų. Žinoma, jog nelegaliai automobilių ardytojai mokėti nenori, todėl gumos, stiklo, plastiko atliekas išmeta pamiškėse, buitinių atliekų konteineriuose ir pan.

Perdirbti galima daugumą automobilių dalių

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2022 metais buvo surinkta 41,3 tūkst. tonų ENTP atliekų, 2023-aisiais – 43 tūkst. tonų, realus šių atliekų skaičius gali siekti 150 tūkst. tonų per metus. Dėl netinkamo teisinio reguliavimo teisėtai surenkama ir tinkamai sutvarkoma mažiau nei trečdalis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Gamintojo atsakomybės principas šioje srityje iki šiol neveikia.

ENTP atliekos, užuot jas perdirbus, atgavus vertingas medžiagas, kurios galėtų būti panaudotos naujiems gaminiams, teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir kitomis medžiagomis.

„Transporto priemonių atliekų perdirbimas yra itin svarbus procesas, nes taip taupomi gamtos ir energijos ištekliai, neteršiama aplinka. Vos litras panaudotos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos užteršia milijoną litrų vandens. Elektromobilių baterijos gali sprogti ir sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai“, – kalbėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Lietuvoje sukurta ENTP atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema. Mūsų šalyje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti.

Automobiliuose, be kėbulo bei variklio, perdirbti tinkami ir aliuminio ratlankiai, durų rankenos bei kitos dalys, kurios gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje, taip sumažinant poreikį išgauti naujus metalus.

Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, o šios – panaudotos sporto aikštynų, žaidimų aikštelių ir kitoms dangoms bei automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti. Plastikinės automobilių dalys, tokios kaip žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai ar bakai, gali būti susmulkinami ir naudojami kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti.

Geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Jei stiklas nebetinkamas naudoti, jis perdirbamas ir virsta žaliava kitų stiklo produktų gamybai.

Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai.

Ardyti automobilius gali ne bet kas

Teisės aktai numato, kad transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, veiklos draudimus, baigę pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pan. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones.

Kaip numatyta ES direktyvoje, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai arba perdirbtos, o teisėtai pašalinti galima vos 5 proc. šių atliekų.

Informaciją, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo, pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus, galima www.autotvarkymas.lt.

Šaltinis – VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija”