„Kuo toliau, tuo labiau visuomenė nepažįsta gamtos. Mokyklose nebėra nei grynosios botanikos, nei grynosios zoologijos – tad kaip galima suprasti ir mylėti tai, ko tu visiškai nepažįsti?“ – sakė Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė.

Ji sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kodėl svarbu išsaugoti senus miškus, kokios retos grybų ir kerpių rūšys yra jiems būdingos. Taip pat – ir apie tai, kas gresia jų netekus.

Sengirės Lietuvoje. Kiek jų turime?

Mokslininkės teigimu, senas miškas gali būti skiriamas į dvi grupes. Pirmoji – pirmykštis miškas, kuris niekada nebuvo nukirstas. Tikimybė, kad Lietuvoje yra išlikę tokių didesnių miškų plotų, yra itin maža. Antroji – sengirės, kuriose per ilgą laiką yra susiformavusi seno miško struktūra. Joms būdinga tam tikrą laiką nejudintas dirvožemis, medžių amžiaus – jaunų, vidutinio amžiaus ir senų – įvairovė. Taip pat ir gausi, įvairaus puvimo laipsnio negyva mediena. Tokios sąlygos leidžia tarpti miškui būdingai biologinei įvairovei.

Pasak J. Motiejūnaitės, kai kada kirtime galima aptikti daugiau rūšių nei tokio paties ploto sename miške. Visgi, pirmuoju atveju aptinkamos rūšys bus tokios, kurios yra visur aptinkamos, dažnai netgi invazinės, o sename miške gyvens tos rūšys, kurios būdingos būtent jiems. „Be to, jeigu seno miško plotas yra labai mažas, galėjo atsitikti vadinamasis butelio kaklelio efektas. Jeigu tą mažą miškelį supa ištisi kirtimai ir aplink labai dažnai vyksta žmonių sukeliamos pažaidos, tai jis gali būti per mažas, kad jame išsilaikytų esančios rūšys arba išplistų iš gretimų teritorijų.“

Smalsu, kiek tokių miškų yra Lietuvoje? Pasak pašnekovės, kiek Lietuvoje yra gamtiškai brandžių miškų ir kaip jų dinamika keitėsi per pastaruosius 20 metų, biologinę įvairovę tiriantys mokslininkai nežino. Šios informacijos jiems neteikia Aplinkos ministerija, argumentuodama tuo, kad tokių duomenų neturi.

Kepena. J. Motiejūnaitės nuotrauka

Rausvoji pintainė. J. Motiejūnaitės nuotrauka

Senuose miškuose – retos paukščių, grybų ir kerpių rūšys

„Senuose miškuose yra rūšių, kurių niekada nesutiksi santykinai trumpo gyvavimo miškuose, kurie nupjaunami suėjus pramoninei (ne biologinei) brandai. Pavyzdžiui, juose galima aptikti įvairių uoksinių paukščių, kurių mažai pramoniniuose miškuose ir visiškai nėra jaunuose miškuose. Kitaip tariant, jaunuolynuose šie paukščiai neperi, o tokie paukščiai kaip geniai ir meletos net ir nesimaitina“, – pažymėjo J. Motiejūnaitė.

Pasak jos, senuose miškuose taip pat fiksuojama nepalyginamai didesnė įvairių retų vabzdžių, grybų, kerpių ir samanų gausa. „Ant ąžuolų galima aptikti stambų, minkštą kempininį grybą – kepeną. Ant senų eglių virtuolių auga rausvoji pintainė – gražus, bet nedažnai sutinkamas grybas, nes negyvos stambios eglių medienos lieka vis mažiau. Taip pat labai įspūdingas grybas, kuriam reikia stambios negyvos medienos – koralinis trapiadyglis. Jis atrodo kaip baltas koralas. Visi šie grybai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą“.

Senuose miškuose taip pat galima aptikti ir retų kerpių rūšių. „Ikoniškiausia kerpių rūšis – plačioji platužė. Ji labai didelė, stambi, auga tik senuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Yra ir smulkesnių, smeigtukus primenančių kerpių, pavyzdžiui, žaliagalvė taurenė, kuri aptinkama tik senuose miškuose“, – pasakojo tyrėja.

Plačioji platužė. J. Motiejūnaitės nuotrauka

Žaliagalvė taurenė. J. Motiejūnaitės nuotrauka

Retų grybų rūšių nykimo problema – nuošalyje

Paklausta, ar galima būtų aptarti pastarųjų dešimtmečių retų rūšių populiacijų kitimo tendencijas, J. Motiejūnaitė atsakė neigiamai: „Tendencijas sunku nusakyti, nes nėra tyrėjų – mūsų tiesiog per mažai. Didžiųjų (makroskopinių) grybų tyrėjų Lietuvoje yra vos trys, o kerpių tyrėjų – aš viena“.

Pasak jos, biologinės įvairovės tyrimai Lietuvoje stokoja dėmesio ir finansavimo. „Tyrėjams sunku gauti mokslo tyrimų finansavimą, o Aplinkos ministerija daugiau dėmesio skiria žinduolių, paukščių ir induočių augalų tyrimams. Taigi, tokie biologinės įvairovės objektai kaip grybai arba vabzdžiai yra paliekami nuošalyje“.

Tai tarsi patvirtina faktą, kad rūšių nykimo nėra linkusi sureikšminti ne tik visuomenė –šiai problemai didelės svarbos neteikia ir pati valstybė. Pašnekovės teigimu, kiekviena rūšis yra didelės biologinės įvairovės dalis: „Jai skurstant, susidaro domino efektas. Jeigu pranyksta viena rūšis – galbūt nieko nenutiks, bet išnykus antrai, trečiai, toji dėlionė pradeda byrėti“.

Mokslininkė teigia, kad, pavyzdžiui, grybų rūšys yra specializuotos, yra susijusios su kitomis grybų rūšimis, o su pastarosiomis yra susijęs kompleksas vabzdžių, įvairūs augalai: „Yra tokia daugybė sąsajų, kad jeigu mes sumažiname biologinę įvairovę iki minimalaus lygmens, tada prasideda miško sveikatos problemos, nuo kurių kenčia ir tie patys medienos augintojai.“

Jurga Motiejūnaitė. GTC archyvo nuotrauka

Deja, žmonės biologinės įvairovės nykimą ima pastebėti, kai ji paliečia įspūdingesnes rūšis. „Dabar rečiau matomos vėjalandės šilagėlės, gegužraibės, mažai kas yra matęs juodąjį gandrą. Tačiau yra ir daugybė kitų rūšių, apie kurių nykimą jie nežino, nes yra įpratę vertinti per naudos sau prizmę. Galų gale galima pasakyti, kad prarasdami biologinę įvairovę, mes prarandame ir juose esančius cheminius junginius, kurie dar nėra ištirti, prarandame potencialią jų naudą“.

Pokalbiui besibaigiant J. Motiejūnaitė pažymėjo, kad visgi „sėdėti ant sofos ir dejuoti, kaip viskas blogai“ – nėra sprendimas. Norėdami išsaugoti biologinę įvairovę, žmonės turėtų prisiminti, kad tai – ir jų atsakomybė: „Žmonės turi spausti valstybę, kad ji labiau dirbtų gamtosaugos kryptimi. O tie, kurie užsiima verslu, turėtų gerai pagalvoti, ar jų veikla nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos 54 straipsnio antros dalies, kuri kalba apie draudimą skurdinti Lietuvos gamtą“.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.

Šaltinis – naturalit.lt