Jei visi Europoje žaidžia pagal tas pačias taisykles, jei užsakovai, vartotojai ir tiekėjai siekia tvarumo, tada investicijos bei padaryti sprendimai ne tik įgauna prasmę, bet ir iš tiesų leidžia dirbti sėkmingiau ir efektyviau. Viena didžiausių maisto produktų ir pašarų gamybos bendrovių AB „Kauno grūdai“ įsitikinusi, kad tvarumas, bent jau Europoje, tampa naujuoju efektyvumu.

„Tvarumas prasideda, pirmiausia, nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų: pakuočių mažinimo ir perdirbimo tikslų, taršos mažinimo direktyvų, ataskaitų reikalavimų ir kt. Jeigu šie reikalavimai nebūtų atsiradę, vargu ar matytume proveržį, nes, ne paslaptis, kad tvarumo projektai turi savo sąnaudas ir reikalauja investicijų. Tačiau šiandien, norėdami dirbti Europoje, visi turime atitikti tam tikrus reikalavimus. Be to, tvarumo poreikis ateina iš pačios rinkos: užsakovų, vartotojų“, – pažymi Remigijus Veikalas, AB „Kauno grūdai” vykdomasis direktorius.

Pasak R. Veikalo, didieji prekių ženklai ir Europos mažmeninės prekybos tinklai tiekėjams bei gamintojams dažnai kelia dar griežtesnius tvarumo reikalavimus nei nustato ES teisės aktai. Įmonės, gebančios juos įgyvendinti, įgyja reikšmingą konkurencinį pranašumą visoje Europoje. Dėl šios priežasties bendrovė, eksportuojanti daugiau nei 95% savo produkcijos į beveik visas Europos šalis, tvarumo tikslus vertina ne kaip formalią prievolę, bet kaip strateginę verslo kryptį.

„Gaminame maisto produktus, tad turime atitikti labai aukštus maisto saugos, pakuotės reikalavimus. Dirbdami visoje Europoje, jaučiame augantį tvarumo poreikį ir iš užsakovų pusės. Įdėję daug pastangų ir atlikę namų darbus, jau matome ir konkrečią naudą. Pavyzdžiui, dalies Europos didžiųjų prekių ženklų pradėjo nebetenkinti tvarumo reikalavimų nebeatitinkantys tiekėjai iš Azijos. Mums tai tapo puikia galimybe perimti didelius užsakymus“, – sako R. Veikalas.

Pradėti nuo analizės

Matydami tvarumo reikalavimų kompleksinį poreikį, „Kauno grūdai“ šiemet jau įsidiegė ir aplinkosaugos vadybos sistemos standartą ISO 14001. Pasak vadovo, tvarumas bendrovei yra naujasis efektyvumas. Tai nėra tik žalia produkto etiketė ar marketingo šūkis ant pakuotės.

„Vartotojai yra šiek tiek nusivylę, nes iki šiol rinkoje buvo daug klaidinimo, neaiškumo. Taip nutiko ir dėl to, kad trūko aiškaus reglamentavimo. Bet dabar aiškumo turime gerokai daugiau. Jau beveik priėjome prie to, kad tvarumą audituosime lygiai taip, kaip audituojame finansus. Kai pradedi žiūrėti į tai rimtai, viskas pasidaro aišku ir prasminga“, – sako R. Veikalas.

Pirmas žingsnis įmonei, siekiančiai sistemingai tvarkyti tvarumo klausimus, turėtų būti esamos situacijos įvertinimas: realus skaičiavimas, kiek CO2 emisijų verslas išmeta į aplinką, kiek ir kokios energijos sunaudojama, kokie transporto sprendimai, kokios pakuotės patiekiamos rinkai ir kokia jų tarša. „Analitika yra didelis iššūkis, nes įmonės anksčiau pagal tokius kriterijus savo veiklos tiesiog nevertino. Bet tik turėdamas patikimus duomenis gali sau kelti tikslus. Mes jau esame tokiame etape, kai keliame sau tikslus, aiškiai įsivardijame kur esame ir ko siekiame“,  – pažymi R. Veikalas.

Pasak jo, analizės rezultatai pačius teigiamai nustebino, nes paaiškėjo, kad nemažai Lietuvos ir Europos aplinkosaugos reikalavimų „Kauno grūdai“ jau atitinka. Pavyzdžiui, 56% visų visoje gamyboje susidarančių atliekų jau yra pernaudojama ar perdirbama. Naudojama energija 100% pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vien įrengtos saulės baterijos bendrovei kasmet padeda išvengti per 332 tonų CO2 emisijų taršos. Net 97% bendrovės gaminamos maisto produkcijos pakuočių jau dabar yra perdirbamos.

ACTIVUS produkcijai aktyviai ieškoma pakuotė, kuri atlaikytų kaitinimą, išlaikytų galiojimo laiką ir vėliau dar galėtų būti perdirbta.

Pakuotės ieško po pasaulį

Tiesa, ne visus tvarumo norus pavyksta įgyvendinti taip, kaip norėtųsi. „Kauno grūdai“ dar laukia pakuočių žaliavų inovacijų proveržio ir naujų sprendimų, kurie padėtų išpildyti specifinius poreikius. Bendrovės produktai yra jau paruošti arba juos reikia pabaigti ruošti pakuotėje valgymui, todėl pakuotę veikia agresyvi karšto vandens aplinka, o tai keičia viską iš esmės.

„Kai kalbame apie įprastus birius maisto produktus, sprendimų yra daug. Galima rasti ir kompostuojamų, suyrančių žaliavų, naujų bioplastikų. Tačiau, kai susiduriame su specifiniais, technologiškai sudėtingesniais produktais, iššūkių daugėja. Pavyzdžiui, vienam konkrečiam produktui, kurį perėmėme iš bendrovės AUGA, po visą pasaulį ieškome plastiko, kuris tam tikrą laiką atlaikytų 100 laipsnių kaitinimą, išlaikytų produkto galiojimo laiką ir vėliau dar galėtų būti perdirbtas. Pasiūlymų daug, bet kol kas nė viena žaliava neišlaikė bandymų. Keisdami prekės ženklą ir pakuotę į ACTIVUS labai norėjome užrašyti  žinutę vartotojui, kad pakuotė yra perdirbama, bet kol kas negalime“, – ir kliūtis aptaria pašnekovas.

Karšto vandens ar kaitinimo veikiamiems produktams sunku pagaminti pakuotę ir vien iš kartono, nors tokių norų būta. Tiesa, su vienu užsakovu pavyko rasti sprendimą panaudojant tam tikras kartono dangas, kurios užsakovo šalyse leidžia pakuotę perdirbti. Tačiau toks sprendimas nėra universalus – ne visose rinkose jis atitinka galiojančius perdirbimo reikalavimus.

„Pakuotės perdirbimas arba tvari pakuotė labai priklauso nuo to, kokia kiekvienoje šalyje yra atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo sistema. Europoje ji vis dar nėra vieninga. Kad tiktų skirtingoms šalims, dabar esame priėmę sprendimą naudoti tokią pakuotę, kuri būtų kuo patogiau išrūšiuojama. Standartinis greitai paruošiamo mūsų produkto indelis pagamintas iš ploniausi rinkoje įmanomo plastiko, turi aliuminio dangtelį ir kartono apvalkalą spaudai. Viskas išsidalina ir šios trys perdirbamos žaliavos keliauja į perdirbimo konteinerius. Antrinei pakuotei naudojamos kartoninės dėžės jau būna pagamintos iš perdirbtų žaliavų“,  – pažymi „Kauno grūdų” vykdomasis direktorius.

Pakuotės perdirbamumo principai taikomi ir kitai bendrovės gaminamos produkcijos grupei – naminių gyvūnų maistui. O štai kalbant apie kitas „Kauno grūdų“ ne maisto produktų gamybos grupes, tokias kaip kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba, prekyba žaliavomis, tai jų transportavime pakuotė sudaro itin mažą dalį, dažnai pasitelkiama pakartotinai panaudojama pakuotė ir kiti tvarūs sprendimai.

Standartinis bendrovės produktų indelis – iš ploniausi rinkoje įmanomo plastiko, turi aliuminio dangtelį ir kartono apvalkalą spaudai.

Tvarumas – ateitis

Į tvarumą „Kauno grūdai“ investuoja ne tik pakuočių, aplinkosaugos srityje. Daug projektų vykdoma ir siekiant socialinio tvarumo, darbuotojų gerovės. Pasak R. Veikalo, darbuotojai, kurie dirba socialiai atsakingoje ir tvarioje įmonėje, irgi jaučiasi gerai, bendra kultūra padeda pritraukti žmones, turi ilgalaikę vertę.

„Kompleksinis, platesnis požiūris, kad turime tausoti ir vertinti aplinką, kurioje gyvename, šiandien yra itin svarbus. Kuo daugiau pakuočių perdirbsime, tuo mažiau jų reikės išmesti, deginti ar kaupti sąvartynuose. Europa neturi gausių išteklių – neturime naftos, tad atsinaujinanti energetika yra svarbi ir saugumo požiūriu. Viską įvertinus, tvarumas lieka vieninteliu logišku keliu. O kai ieškai, tame kelyje surandi ekonomiškų, konkurencingų, efektyvių sprendimų. Labai tikiuosi, kad geopolitiniai šiandienos iššūkiai iš to kelio mūsų neišves“, – viliasi vadovas.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 52 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Šaltinis – Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“