Ar miestas, kuriame gyvename, yra patogus, gyvas ir draugiškas žmogui? Šie klausimai vis dažniau kyla tiek miestų planuotojams, tiek gyventojams. Bet kaip tai išmatuoti?

Tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti miestų gyvybingumą ir tvarumą, Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) kartu su Vilniaus dailės akademijos Naujojo Europos Bauhauzo (VDA NEB) tyrimų centru atliko Lietuvos miestų urbanistinės struktūros analizę. Tyrime buvo pasitelkti pažangūs matematiniai modeliai ir vadinamasis erdvės sintaksės metodas – tai priemonė, leidžianti analizuoti, kaip išsidėstę miestų pastatai ir gatvės, kiek jie „rišlūs“, lengvai pasiekiami ir kaip tai veikia kasdienį gyventojų judėjimą.

Paprasčiau tariant, buvo nagrinėjama, ar žmonėms patogu keliauti pėsčiomis, ar įvairios funkcijos – gyvenamieji namai, parduotuvės, viešosios įstaigos – yra pasiekiamos be didelių pastangų. Toks miestas laikomas gyvybingu – kai jame aktyviai verda gatvės gyvenimas, žmonės noriai leidžia laiką viešose erdvėse, o skirtingos veiklos dera tarpusavyje.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kiekvienas Lietuvos miestas turi savo stiprybes. Pavyzdžiui:

• Panevėžys išsiskiria tuo, kad jame viešosios erdvės ir paslaugos yra pasiekiamos labai patogiai – tai puikus pavyzdys, kaip miestas skatina pėsčiųjų judėjimą ir gyvą gatvės kultūrą.
• Elektrėnuose lengviau pasiekiami vandens telkiniai – tai svarbu tiek gyventojų poilsiui, tiek miesto ekologijai.
• Klaipėdoje, priešingai, vandens telkiniai yra mažiau prieinami pėstiesiems – tai atskleidžia, kur galima ieškoti tobulinimo galimybių.
• Šiauliai ir Alytus pasižymi gana vientisu miesto audiniu – tai reiškia, kad skirtingos miesto dalys yra gerai sujungtos, lengvai pasiekiamos be automobilio.
• Vilnius turi tiek labai gerai veikiantį miesto branduolį, sudarytą Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio rajonų, tiek nuo paslaugų ir darbo vietų trūkumo vis dar neišsivaduojančius miegamuosius rajonus bei nutolusias miesto dalis – Pilaitę, Naująją Vilnią, kurias kai kuriais aspektais jau galima vertinti ir kaip atskirus „miestus“.

Kaip teigia SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis:
„Tvari urbanistinė struktūra reiškia miestą, kuriame žmonės gali gyventi, dirbti, ilsėtis ir judėti be būtinybės nuolat sėsti į automobilį. Tai nėra vien apie ekologiją – tai ir apie socialinį ryšį, patogumą ir miesto kultūrą.“

Tyrimo metu sukurtas modelis leidžia ne tik analizuoti esamą situaciją, bet ir prognozuoti, kaip keisis miesto tvarumas jei bus statomi nauji kvartalai, keičiamos gatvės ar planuojami nauji centrai. Ateityje planuojama sukurti specialų GIS įrankį, kuris leis savivaldybėms savarankiškai įvertinti planuojamus pokyčius – ar jie stiprina miesto struktūrą, ar atvirkščiai – ją skaldo.

Šis įrankis gali tapti svarbiu pagalbininku visiems, kurie rūpinasi miestų plėtra – nuo architektų ir planuotojų iki bendruomenių, kurios nori suprasti, kas vyksta jų aplinkoje.

Daugiau apie tyrimą ir su juo susipažinti galite čia.

Šaltinis – Statybos sektoriaus vystymo agentūra