Ilgai išlauktas Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, panaikinęs anksčiau galiojusią Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą, rinkai atnešė esminių pokyčių, kuriuos drąsiai galime laikyti lūžio tašku. Nuo arbatos pakelių atliekų iki daugkartinių pakuočių apibrėžimo – reglamentas tikslina visą eilę tvarios pakuotės klausimų.

Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, skaičiuoja: reglamente – 71 straipsnis, 13 priedų, iš viso – 124 puslapiai pakeitimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai palies Europos Sąjungos (ES) rinkoje veikiančius gamintojus, importuotojus, prekybininkus ir kitus rinkos dalyvius.

„Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, net 40% plastiko ir 50% popieriaus, sunaudojamo ES, tenka pakuotėms. Pakuotės sudaro 36% kietųjų komunalinių atliekų ir šie kiekiai vis didėja, o tai trukdo pasiekti žiedinės ekonomikos tikslų ir mažinti anglies dioksido pėdsaką. Europos Komisija (EK) pabrėžia, jog plastikas yra pakuočių sudėtinė medžiaga, kuriai būdingas didžiausias taršos anglies dioksidu intensyvumas. Iškastinio kuro sunaudojimo požiūriu, plastiko atliekų perdirbimas yra apytikriai penkis kartus efektyvesnis nei tas atliekas deginant siekiant gauti energijos. Todėl visai ES rinkai galės būti pateikiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka būtent šiame reglamente arba pagal jį nustatytus tvarumo ir ženklinimo reikalavimus“, – sako V. Sabaliauskienė ir apžvelgia svarbiausius pakeitimus.

Bent C klasė

Vienas iš esminių pokyčių – jau nuo 2030 m. visos rinkai teikiamos pakuotės turės būti tinkamos perdirbti. Pakuočių tinkamumas perdirbti skirstomas į A (95 proc. ar daugiau svorio), B (80 proc. ar daugiau svorio) ir C (70 proc. ar daugiau svorio) perdirbamumo klases. Iš pradžių, tik žemesnės nei C klasės pakuotė bus laikoma techniškai netinkama perdirbti ir tokios pakuotės pateikimas rinkai bus apribotas. O nuo 2038 m. sausio 1 d. rinkai pateikti bus galima tik A ir B klasės pakuotes.

„Kad pakuočių perdirbimas būtų ne tik teoriškai projektuojamas, tačiau ir faktiškai atliekamas, reglamento 7 str. nustato, jog bet kurioje rinkai pateikiamų pakuočių plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali perdirbtų medžiagų, gautų perdirbus vartotojų plastiko atliekas, procentinė dalis pagal pakuočių rūšį ir formą. Pavyzdžiui, liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra PET, išskyrus vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, minimali perdirbtų medžiagų dalis nuo 2030 m. turi būti bent 30%, o nuo 2040 m. – 50%“, – priduria V. Sabaliauskienė.

Tarp naujų reikalavimų galima paminėti ir tai, kad nuo 2028 m. vasario 12 d. rinkai tiekiami pralaidūs arbatos, kavos ar kito gėrimo maišeliai bei ant vaisių bei daržovių klijuojamos lipnios etiketės turės atitikti biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose standartą.

Verslui numatytos galimos paskatinimo priemonės. Pavyzdžiui, valstybės narės galės įvesti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimą. „Lietuvoje jau dabar turime skirtingus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotės, o vėliau, panašu, tarifai skirsis ir pagal pakuotės sudedamąsias dalis“, – sako advokatė.

Skatins daugkartinį naudojimą

Reglamentas skatina naudoti daugkartines pakuotes ir patikslina daugkartinės pakuotės apibrėžimą. Reglamento 11 str. įveda net 9 reikalavimus, kuriuos visus bus būtina atlikti, norint pakuotę laikyti daugkartine.

„Pavyzdžiui, tokios pakuotės turės būti sukurtos, suprojektuotos ir pateikiamos rinkai siekiant jas daug kartų pakartotinai naudoti. Jos gali būti ištuštinamos, iškraunamos, pakartotinai užpildomos arba perkraunamos, nekeliant pavojaus už tai atsakingų asmenų sveikatai ir saugai“, – kelis jų aptaria V. Sabaliauskienė.

Įmonės turi gerai išnaudoti iki reikalavimų įsigaliojimo likusį laiką.

Beje, daugkartinės pakuotės, perduodamos atnaujinti, nebus laikomos atliekomis. O kalbant apie antrines transportavimo pakuotes (medinės paletės, plastikinės dėžės ir kt.), verslui numatyta pareiga bent 40% tokių pakuočių naudoti kaip daugkartines.

Reglamentas įveda ir naują pakartotinio užpildymo taros sąvoką: tai – operacija, kai vartotojas atsineša savo tarą arba ją įsigyja platinimo vietoje ir platintojas užpildo ją produktais. Tokiu atveju, verslas turi pateikti informaciją apie saugaus tos taros pakartotinio užpildymo ir naudojimo sąlygas: kokią tarą galima atsinešti; kokie jos užpildymo higienos standartai ir kt. Tokios taisyklės turės būti aiškiai matomoje vietoje ir nuolat atnaujinamos. Beje, verslai neatsako už higienos ar maisto saugos problemas, kylančias naudojant vartotojo pateiktą tarą.

Informuosime vieningai

Šalyse, kuriose iki šiol nėra veikiančios užstato sistemos, ji privalės būti įdiegta nuo 2029 m. sausio 1 d. ir taikoma iki 3 litrų talpos vienkartinių plastikinių ir metalinių gėrimų tarai, užtikrinant bent 90% jos surinkimą. Išimtys numatytos tam tikroms vyno produktų kategorijoms, stipriesiems alkoholiniams gėrimams bei pieno produktams. Pakuotės, kurioms taikomos privalomos užstato grąžinimo sistemos, turės būti paženklintos EK patvirtintu ženklu.

„EK pabrėžia, jog vartotojus būtina aiškiai informuoti, taip suteikiant jiems galimybę tinkamai šalinti pakuočių atliekas. Todėl reglamentu sukuriama ir atliekų rūšiavimui skirta suderinto ženklinimo sistema, kurią atpažintų visi piliečiai, nepaisant tokių subjektyvių aplinkybių, kaip amžius ar kalbos žinios. Tokia sistema bus įgyvendinta naudojant piktogramas su kuo mažiau teksto. Verslai ant pakuotės gali nurodyti QR kodą ar kitos rūšies standartizuotą, atvirą, skaitmeninį duomenų saitą, kuriame pateikiama informacija apie pakuotės kiekvienos atskiros sudedamosios dalies paskirties vietą“, – sako V. Sabaliauskienė.

Importuotojai ir gamintojai, asmenys, kurie fiziškai gamina pakuotę ar supakuotą produktą arba užsako suprojektuoti ir pagaminti pakuotę, taip pat turės prievolę išduoti ir saugoti pakuotės atitikties deklaraciją, kuri įrodo pakuotės atitikimą reglamentui. Saugojimo terminas vienkartinėms pakuotėms sieks 5 metus nuo jų pateikimo į rinką, daugkartinėms pakuotėms – 10 metų. Deklaracijos forma patvirtinta reglamento 8 priedu.

„Reikalavimų išties daug, jie gana detalūs, o pirmieji pokyčiai įsigalios jau nuo 2030 m., todėl įmonės turi gerai išnaudoti likusį laiką. Jau dabar reikėtų įsivertinti, kokias pakuotes verslas naudoja, kaip teks keisti jų sudėtį, dizainą. Rekomenduojame peržiūrėti bei atnaujinti ir vidinius procesus, sutartis su partneriais, numatyti techninius bei finansinius resursus“, – pataria advokatė.

Reglamentas jau įsigaliojo ir jis, priešingai nei ES direktyvos, yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Jis bus taikomas nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 51 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Šaltinis – Gamtos ateitis | Verslo žinios